BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Habituellement sur ​​Vous

2012-07-26 parašė Aliaska

Man patinka, kai:

  • Mikčioji, kai bandai mane prajuokinti;
  • Kalbi apie Dievą ir tai, koks jis nuostabus;
  • Kalbėdamas žiūri man į akis, tarsi viską, ką jauti, nori ne tik pasakyti, bet ir atiduoti man į širdį;
  • Derini klasikinį švarką prie ryškiai raudonų kelnių;
  • Nesvarbius dalykus sakai pirma svarbių;
  • Bučiuoji mane į nosį;
  • Jei žinau, kas yra meilė… Tai tik dėl tavęs;
  • Sakai, kad Vilnius - geras miestas tik dėl to, kad ten gyvenu aš;
  • Rašai beprasmius eilėraščius, kurie klaikiai nesirimuoja;
  • Manai, kad turiu milijoną minusų, bet visvien mane myli;
  • Užmiegu tavo rankose, nes niekur nesijaučiu tokia saugi;
  • Užknisinėji mane savu susireikšminimu;
  • Jaučiu, kad tu - kaip vėjas. Net jei per šimtą kilometrų nematau, visuomet jaučiu;
  • Verti mane elgtis beprotiškai;
  • Žiūriu į tave, ir jaučiu, kad tiesiog sunku tavęs nemylėti;
  • Nesąmoningai pasitiki savimi;
  • Keičiasi viskas, išskyrus mumyse gyvenantį jausmą;
  • Aiškini, kad Lanos Del Rey muzika lygi šūdui, bet pats jos klausai;
  • Nebaigi pradėto darbo;
  • Grauži nagus, kai nervinies;
  • Pirmadienio rytais žadini savo žinute;
  • Perrėkinėji mane, norėdamas pasakyti tą patį, ką sakau ir aš, tik kitais žodžiais;
  • Skambinėji man naktimis maldaudamas, kad nepadėčiau ragelio;
  • Apsimetinėji suaugusiu, nors namie pasiėmęs pagalį sakai, kad ryt poryt eisi į mūšį;
  • Darai viską, kad suerzintum mane, bet dažniausiai susinervini nebent pats;
  • Nepailstamai kovoji dėl manęs;
  • Įžvelgiu tą mažą burbulo formos idealistą, kurio dažnai pasigendu;
  • Visiškai nesąmoningai pasitiki savimi;
  • Dėstai, jog esi tobulas;
  • Vietoj “Aš Tave myliu” sakai, kad niekad nenorėtum manęs prarasti;
  • Niekada nemeluoji;
  • Stebėti tave bažnyčioje… Retai matau tokį grožį;
  • Atsirandi tuomet, kai Tavęs reikia;
  • Užmerkusi akis galiu pamatyti mus kartu. Ilgiau nei gyvenimas tęsis;
  • Pasiduodi priklausomybei apsipirkinėti;
  • Jausti, kad niekad manęs nepaleisi;
  • Aiškini man gerai žinomus dalykus;
  • Kuri ateities vizijas, ir visuomet šalia jų stoviu aš;
  • Draugaujam ar ne, visuomet leki pas mane, nepaisant visų “negaliu”, “bet” ir “nežinau”;
  • Šeri mane sušiais;
  • Nemyli milijono merginų; myli mane, milijonais būdų.

543180_394163287282306_70340153_n_large

Rodyk draugams

Ieškau Tikrumo, radęs turėtų užsirašyti mano numerį

2012-02-06 parašė Aliaska

Net nežinau,kaip pradėti.
Gerai,pradedant nuo pradžių:
Keistumas nr 1. - Mano geriausia draugė draugauja su mano buvusiu vaikinu. Nekažkaip skamba.
Keistumas nr 2. - Mano tėvas man paskamino. Regis, pirmą kartą per pusę metų. Bevek įtikino, kad jam rūpiu.
Keistumas nr 3. - Aš noriu. Mylėti. Be s.
Plačiau apie  pirmą punktą - Donatas ir Onytė kartu. Keistoka gan girdėt, kad jis dabar graibo ją. Bet nepavydžiu, kas visai nebūdinga mano charakteriui. Net pačiai keista. Tokie du geruoliai, galėčiau netgi pridurt, tobula porelė.
Plačiau apie antrą punktą - Tai buvo mėnesio įvykis. Aš neturėjau jam parašyt jubiliejinės dušimtosios žinutės, kad jis man paskambintų. Tai buvo keista, ta prasme, bent pabandyt įsivaizduoti, kad jam rūpiu. Kad “dukra” jam žodis ne tik iš žodyno, ir jis turi reikšmę.
Gilinantis į mano sielos gilumas, galėčiau net pasakyti, kaip pačiai keista, kad žmogus, kuris sugadino mano gyvenimą ir po to įvykio reiškiasi negausiai, tarsi jam būtų visvien, vistik… Reiškia man labai daug.
Plačiau apie trečią punktą - Noriu. Noriu vėl patikėti meile, kaip kažkada ja tikėjau. Noriu pamesti galvą ir Mylėti su atsaku. Noriu sutikti kažką tikro, kažką realaus. Nenoriu mergišiaus, nenoriu beviltiško gražuolio/Narcizo, noriu paprastumo. Noriu šilumos, kurią į širdį man nešdavo Donatas arba Džiugas. Nenoriu vėl susimaut, aš tikiu, kad galiu paprastai ir normaliai Mylėti. Be jokių dramų. Tiesiog. Mylėti visomis šio šešių raidžių darinio, vadinamo žodžiu, prasmėmis.

Noriu to tikrumo savo gyvenime,pastaruoju metu jo taip mažai…

Rodyk draugams

..take care

2011-12-21 parašė Aliaska

atsiprašau,kad aš tokia. tokia,kokią mane pažįsti. kokią įsimylėjai. tai sudėtinga,labai,Donatai. iš visų jėgų bėgu,traukiuos nuo tavęs,noriu laisvės. o pabėgusi atsisuku į priekį ir nematau… nieko nematau. tuščia,nieko nėra. nepastebėjai,kokia mano nuotaika be tavęs? nepastebėjai,kokie post’ai be tavęs? nepastebėjai,kad nemiegu naktimis? ir bijau tave pamatyti… iš tiesų bijau. bijau pamatyti tavo akis,ir pasilikti jose,kai tu išeisi… paliksi mane vieną pačią,tik su savimi.
bandysiu tyliai tave mylėti. tyliai,ramiai - tau taip bus geriau. nenoriu apsimesti ta,kuri viską žino. noriu,kad tau būtų geriau. tos melodramos,skyrybos,susitaikymai,vėl ginčai… nemanai,kad pernelyg daug tarp mūsų nutiko,kad vėl galėtumėm būti kartu? nemanai,kad pernelyg daug neišsakytų pasiliko? nemanai,kad ta tyla,tvyrojusi tarp mūsų kelias savaites,buvo ženklas,kad viskas nebegali tęstis?..
aš tave myliu. žinau tą. ir tu žinai. žinau,jog ir tu manęs nepamiršai. ir žinai šitą. bet mes nieko nedarom. paliedžiam tai. pusę nakties galvojau,ką mes,po velniais darom… nesugebėjau prieiti protingos išvados. gal tu man gali paaiškinti,kodėl mes išsiskyrėm? juk man nepatinka Giedrius. tau nepatinka Ausma. kas tarp mūsų atsirado,kad nebegalime būti kartu?..

bet tikriausiai tai viskas. tiek kalbam ištisom dienom,bet bijom pamatyti vienas kito akis. nuolatos vienas apie kitą galvojam,bet nesugebam pasakyti tu trijų žodžių,kurie,kad ir kaip ten pasibaigtų,būtų buvę gražesni,nei tavo nebaigtas klausimas,ir mano tyla,pakibusi ore…

Sasha-couple--canima_large_large
http://www.youtube.com/watch?v=3hgFP8p5Suk

Rodyk draugams

Ar bijai?..

2011-12-03 parašė Aliaska

Kaip man baisu. Siaubingai baisu. Manęs visai nebedžiugina Donato sms. Nebedžiugina Jo skambučiai. Nebedžiugina bučiniai. Apkabinimai. Jausmai,kitados buvę man brangiausi,dabar… Dabar jie tiesiog dingo. Išėjo kartu su noru daryti kažką… Žiūriu į tolį, bet tolio aš jau nebematau - matau tik Jo veidą. Matau Giedrių. Jaučiu Jo rankas. Noris verkt vien prisiminus Jo žinutes. O man vis sako - VISKAS BUS GERAI. VISKAS PASIKEIS. BŪSI LAIMINGA. Bet kada gi aš būsiu laiminga, mielas dienorašti, jei viskas taip? Nežinau, ko noriu,tai man baisu… Turėjau Giedrių, viskas buvo keista, gražu, bet Jo nevertinau. Nežinau, kodėl mes išsiskyrėm, niekada tikriausiai to nesuprasiu. Tiesiog išsiskyrėm,. t.y. jis pasakė banaliausius ir nevykeliškiausius žodžius - TAIP BUS GERIAU. Nekęsiu to visą savo gyvenimą. Ir net jei myliu… Neatleisčiau jam. Net jei jis to prašytų. Bet to nebus - nes jis man leido suprast, kad niekada net nebuvau jam reikalinga. Ką gi. Tai nesvarbu. Esminis klausimas, kylantis man pastarąsias dienas - ką man daryti su Donatu?.. Jis be manęs neišbus. Nes noriu susitikti kitą  bičą, su kuriuo galėčiau pabėgt nuo minčių apie G, nes jis visur… Matau Jį savo atvaizde. Jaučiu jį, kai Donatas mane apkabina. Užuodžiu Jį purkšdama plaukų laką ant plaukų. Jis visur. Kartais atrodo, jog Jis mane išves iš proto. Nežinau, ką daryti. Neįsivaizduoju, kaip man Jį pamiršti. Na va, matot, aš vėl apie Jį. Noriu ar ne - aš nuolat apie Jį galvoju. O būdama su Donatu tik apgaudinėju save…

Aš atgulsiu. Tu pareisi. Bus Raudoni Vakarai…
Priešas trauksis. Viskas keisis. Mano Lietuva bedale - ar bijai?..

Rodyk draugams

Tuščias Flakonas Minčių

2011-09-02 parašė Aliaska

Išeisiu aš. Ir negrįšiu
Į artimus laiko takus.
Nuklysiu aš. Saulės nebmatysiu,
Nes ir vėl prakiuro dangus…

O Tu kur? Neparašei man laiško iš Tolių…
Tik dingai. Užleisdamas vietą tuščiam rytojui.
Mano Tuščias Flakonas dabarties atvaizdų.
Nei prasmės,nei minčių. Nei kaltės,nei jausmų.

Išeisiu aš. Bet gal dar sugrįšiu
Iš mėlyno debesėlio Dausų.
Taip taip,tikrai aš sugrįšiu
Bet nenorėsiu girdėt Tavų pažadų…

Tumblr_lqqirdxmcd1r2upuqo1_500_large

Rodyk draugams

under the stars

2011-07-31 parašė Aliaska

Tuščia pilve. Minčių pilna, protingų - beveik nėra. Manęs nėra. Esu kažkur kitur,bet ne čia,prie kompo. Skrajoju su drugeliais, tiesiai į kauną. kartais,kaip dabar,galvoju,kad tai,ką mes darom ar bent darysim, yra neįmanoma. kaip galima tenkintis mylimą žmogų pamatyt kartą per mėnesį? kaip galima suprasti,kad kas trisdešimtkažkelias dienas tu turėsi ką apkabinti ir bučiuoti? o tarpuose,kas juose? sms’ai? laiškai? man to nepakanka,ir jaučiuos beviltiškai suprasdama,kad negaliu nieko pakeisti,tik priimti ultimatų sprendimą - būti su tavim taip retai,bet formaliai BŪTI,ar viską baigti nekankinant savęs ir tavęs. baigsis tai,aš žinau. vienas iš mūsų galiausiai neapsikęs ir pasakys BAIGTA,teigta ir neigta,kas liko nepasakyta,pakibs kažkur,kur niekas nebeišgirs,nes viskas ir bus tiesiog BAIGTA. tada prasidės nemalonūs žvilgsniai,naktimis beprotiškas,dar didesnis,ilgesys,tavo rankų,žvilgsnio šilumos. per tuos katuris kartus į metus taikysimės ta pačia kompanija kol galiausiai vienas iš mūsų dings,taip bus užvbaigtas šis reikalas. aš dar praleidau daugelį niuansų,kai ašaros,KITI,nemigos…

bet aš leidžiuosi šiton beprotystėn.
nes tikiu,kad viskas gal būt gali būti kitaip.
nes tikiu,kad kažikurioj vietoj aš prieštarauju sau,nes padarysiu viską,kad galėtumėm būt kartu.

Morning Paradise  - Under the Stars

Rodyk draugams

Ne truputį spaudžia toj vietoj,kur kažkada buvo smegenys

2011-04-02 parašė Aliaska

Aš nežinau, ką man daryti. Tai ne tai, kas buvo ankščiau. Ne švelnūs ir trapūs jausmai. Jaučiu, kaip laviruoju tarp beprotybės ir beprotiško ir nesveiko noro tavęs nekęsti ir kartu tave turėti, rėkti tau į ausį tokiu garsu, kad apkurstum - MYLIU, AŠ TURBŪT TAVE MYLIU TAIP, KAIP IR NEKENČIU, NEKENČIU TO, KAIP MAN TAVĘS REIKIA!!, suspausti tavo pečius, suvaryti nagus iki kraujo bebučiuojant tave… Visiškai jaučiu, kaip tau manęs reikia, kaip tau keista nesutikti mano žvilgsnio, nesulaukti gruboko mano atsikirtimo…
Nesuprantu, kaip viskas keičiasi, viskas, rodos, vienas didelis kratinys, beprotystė, norisi rėkti miliardą kartų, juoktis, šypsotis, ginčytis iki beprotybės ir kartu nesveikai norėti tavo lūpų, tavo karštakošiškumo ir neapsimestinio tikroviško ginčo su manimi, negaliu, reikia!!
Netylėsiu, kaip anąkart, turėsiu tave, nekęsiu tavęs, mylėsiu tave, kaip dabar einu iš proto, nes nesuprantu, ko man iš tikrųjų reikia. Meilės ir šilumos, grožio ir šaltumo, ar to nesveiko karštakošiškumo, aistros ir noro, kad tavo žodžiai, ginčai, žvilgnsiai, visi jie būtų tik man…

Beprotystė. Štai, kas iš tiesų aš esu.

MYLIU, tikriausiai myliu tave taip, kaip ir nekenčiu, tikriausiai taip, kaip ir noriu tavęs…

Rodyk draugams

destroy everything you touch (11-03-09)

2011-03-14 parašė Aliaska

Be įžangos noriu pasipasakoti, kadangi jaučiuosi tuščia ir vieniša kaip niekad.
Praradau savo geriausią draugę, gal pati ją atstūmiau. Tiksliai nežinau, kodėl. Gal man atsibodo tas jos nuolatinis tobulumas, tarsi prie jos atrodyčiau kažkoks mėšlo gabalas. Nes visuomet viskas jai sekasi, visuomet ji gauna gerus pažymius, kai tuomet man reikia kalti matematiką keturias penkias valandas savaitę prieš kontrolinį, kad užsidirbčiau suknistą septynetą. Vardan gero grojimo ji lengvai gauna laisvus tvarkaraščius, na, aš išeinu iš MKČ, bet prieš kontrolinius, manau, dirbu daugiau, nei ji, pasiėmusi laisvus tvarkaraščius, prieš konkursą. Pinigų ir populiarumo klausimu jaučiuosi gerokai pranašesnė. Bet tai verčia jaustis dar tuštesne, juk pinigai baigsis, o tuomet ir draugai gali dingti…
Susipykau su Vi dėl Jurgio, nors su juo beveik nebebendrauju. Nebėra tos traukos, kuri buvo ankščiau, pamačius jį vos vangiai nusišypsau, arba, dažniausiai, tiesiog apsimetu, kad nematau jo ir sprunku kur nors. Kaskart kalbantis sukyla visa negera. Visos bemiegės naktys, bergždžios viltys, klaiki konkurencija ir t.t. Nors labai pasiilgstu jo kaip geriausio draugo, kaip brolio. Tų pokalbių iki trečios nakties apie tai, kaip visi kadanors bus laimingi, apie tai, kaip jis važiuos pas mane į kaimą. Nuolatinis ryšys su juo man būdavo atgaiva, tarsi pabėgimas nuo viso pasaulio, kuris kaip buvo, taip ir liko tuščiai juodas.
Vi taip pat mėšliškai pasiilgstu, tarsi neleisdama sau apie tai galvoti dieną, galvoju bemiegėmis naktimis, o jei ir pavyksta užmigti, tai sapnuoju juodumą, juodą bedugnę vis girdint jos balsą, priekaištaujantį, kodėl mes susipykom… Pasiilgstu vapalionių, naktinėjimų, ašarų su ja. Iš ties pasiilgau. Klaikiai. Jaučiuosi tarsi koks pasimetęs žiurkėnas niekingai dideliame ir juodame pasaulyje nerasdamas savo urvelio, kuriame galėtų jaustis saugus.
Dar Gabijos poelgis. Pasielgė kaip šikna, iš tiesų. Nei ji ką supranta apie mano jausmus, nei ji daug apoie mane žino. Tikrai jai neatleisiu. Vūsiu kalė, būsiu idiotė, kas ji tik nori, kad būčiau, bet tikrai neatleisiu. Ji mane palaužė tuo metu, kai man tikrai tikrai labai reikėjo jos palaikymo, bet sulaukiau tik priekaištų, galų gale pasiuntimo. Žodžiu, daugiau su ja nežaisiu - liaudiškai tariant, eina ji šikt.
Vis dažniau imu galvoti apie galimybę kraustytis pas tėtį Amerikon. Viską pradėčiau iš naujo, gyvenčiau Manhatane… Neblogai, nors kartu ir nieko gero. Bijau išvykti toliau Europos, o juk Amerika - už Atlanto, negrįžčiau į Lietuvą kada panorėjusi…
Palieku ir Čiulionkę. Tikriausiai mane šita tema supranta kiekvienas besimokantis ten. Juk palikti vietą, kurią myli labiau, nei namus, kur praleidai 16/24h per parą, kur tavo draugai, kai pastatas pažįstamas nuo penkių metų… Dar vienas puikus pretekstas paverkti.
Suprantu, jog mano neėjimas į mokyklą ir grynakraujis pabėgimas nuo viso mėšlo. Susirgau (ne)didelių pastangų dėka, kad galėčiau viską apgalvoti, tačiau kažkoks lyg ir skausmas krūtinėje, kad visa, ką mylėjai, teks palikti, kad visa, ką mylėjai, galėjo taip pasielgti…
O tėvus jau ima bauginti mano atviri svarstymai, kuri savyžudybė butų mažiausiai skausminga…

Rodyk draugams

Forget, how do I look (Too pretty 4 you)

2010-12-27 parašė Aliaska

   Viskas, man užteks, brangieji mano. Ačiū. Devynis sušiktus mėnesius aš verkiau. Devynis sušiktus mėnesius tikėjau Jo proto prašviesėjimo, pamatymo kažko toliau Jos plaukų. Deje, protas neprašviesiejo. Ir aš neketinu pusė gyvenimo verkti dėl kažkokio keisto berniuko, neketinu laukti. Aš TAIP PAT noriu būti mylima. Aš TAIP PAT noriu gauti atsaką į savo jausmus, kurie tau buvo kaip viltys, sudėtos į kiaurą maišą. That’s all, baby, man užtenka. Supranti? UŽTENKA.

  Visai įmanoma versija, kad aš per gerai vertinu save. Kad esu, liaudiškai tariant, savimyla. Gal būt. Bet nors dabar supratau, kad taip iššvaiščiau tuos devynis mėnesius viltims, kad tau ateis Click On… Aš jau geriau vertinsiu save per gerai, ir nebeįsileisiu jokio berniuko į savo širdį. Per daug jie mane skaudina.

   Bet dabar nebesusigražinsi prarasto laiko. Reikia gyventi toliau, kad ir su nemaloniu jausmu gerklėje, bet reikia. Net jeigu man dabar paprotėjimas dėl pusmečių, įskaitos ir sumaištis jausmuose. Bet aš tikiu, kad kada nors saulė švies ir man. Kad ir aš būsiu laiminga, labai tikiu. Ir Lukas tiki. O kai tikim mes abu, gal ateis man tos laimingos dienos, kai svaigsiu naujam berniuko, kuris myli mane, glėby. Tik nekaltos svajonės. Bet jos pildos.


Forget, How Do I Look, Dude.
Beautiful, Dirty, Rich. Mp3

Rodyk draugams

Laiškas Kalėdų Seneliui

2010-12-10 parašė Aliaska

 Mielas Kalėdų Seneli,

   Šiais metais kalėdų laukiau iki vakar, juk tu viską girdi ir matai, supranti, apie ką aš. Nebelaukiu eglutės, žagarėlių, ausyčių su grybais, įvairiaspalvių lempučių ant eglės, filmo “Vienas Namuose” visų dalių… Nieko.
   Buvau bloga mergaitė. Begiojau iš pamokų, susirinkau visus galimus dvejetų iš dailės išteklius, draskiau akis absoliučiai visiems - ir draugams, ir tėvams, ir pavaduotojų gvardijai. Bet pažymiai buvo nepriekaištingi. Žinoma, neskaitant dailės ir matiekos. Matė man niekad nesisekė. O ir šiaip tas mokytojas mane sucs kai reikalas.
  Neskaitant to, visvien tavęs prašau kai ko. Ne žiurkėno ar jūrų kiaulytės, kaip kiekvienais metais. Ne kvepalų ir kosmetikos rinkinio. Ne gero filmo. Mano sąrašas butų toks:
  1. Prašau tavęs DIDELIO ir GERO trintuko. Kad galėtų ištrinti man visus jausmus jam. Visus atsiminimus apie jį. Ir - jeigu pakils ranka - palikti tuščią archyvą telefone.
  2. Dar man reikia paprasto pieštuko. Kad galėčiau nusipiešti gal nevykusį, bet bent jau negriūnantį gyvenimą. Bet pieštuko ne B, kuriuo iki šiol viską piešiau. Minkštas kaip košė. O H. Nes mano gyvenime nuo šiol nebebus nieko minkšto… Nebebūsiu ta geraširdė mergaitė, kuri visas viltis sudėjo į, kaip pasirodė, kiaurą maišą… 
  3. Ir dar - man reiktų akvarelės. Ją panaudočiau gal tik po kokių 9 mėnesių. Kad mano pasauly nebebūtų tik juodos. Kad įsilietų ir mėlyna, kaip rašalinis dangus prieš saulėtekį; geltona, koks būna ramunės viduriukas vidurvasary; žalia, kaip žalioji citrina kokiose atogražų miškuose, į kuriuos aš kada nors tikrai nuvažiuosiu; dar violetinės - ji kaip mano mėgstamiausių kvepalų spalva. Tik nereikia raudonos… nes meilių man per akis…

  Mielas kalėdų seneli, jeigu man nepagailėsi šių trijų dalykų, kitais metais vėl galėsiu prašyti jūrų kiaulytės arba žiurkėno, o tu man vėl galėsi padovanoti Mp4.

  Aliaska

 


Seal - Love’s Divine

Rodyk draugams

…nes iki kalėdų - tik 16 dienų :)))

2010-12-09 parašė Aliaska

Susirgau baisiai ne laiku - gražiausios metų šventės ant nosies, o su pačia nosim ne kokie reikalai. Sedėjau bambėdama namie “Už ką man šitai?…”, kolei nusprendžiau nuveikti ką nors svarbaus ir mielo. Štai mano “žygdarbių” sąrašas :

  • Kadangi mano mylimiausio dėdės gimtadienis ryt - iškepiau naminių sausainių. Gavosi tikrai nereaaaaaliai skanūs. (Chii, pasigyriau, vadinas)
  • Pagaliau parsisiunčiau filmą “The Curious Case of Benjam Button” - tikiuos, bus geras, nes siunčiaus ištisas 2 dienas neišiungdama kompiuterio.
  • Ir pagaliau faktas, kuris mane džiugina labiausiai - išsitryniau “Facebook”! Geras jausmas, kad nebereikia žiūrėti, kiek kas “like’ino” tavo būseną, kokių kompromituojančių nuotraukų kas įdėjo, o dar iš visų pusių į draugus besiveržiantys “pedomusulmonai”…

    Žodžiu, pas mane namie jau kvepia kalėdomis. Nors širdy lygiai toks pat jovalas dėl tos kvailos situacijos, called 1/3, galvoje irgi visiškas chaosas dėl pusmečių, bet jaučiu, kaip ta graži šventė atitipena man tiesiai už nugaros, ir tai tikrai labai džiugina.


Dabar tik labai laukiu, kuomet turėsim namie eglutę… Bus tobulai kalėdiška!!!
Ir tradiciškai - All I Want for Christmas is You.Mp3 <3

Rodyk draugams

2010.12.06-07

2010-12-08 parašė Aliaska

 -Ar tu visada toks bjaurus?
 -Ar dar daug tą kartosi?
 -Į klausimą klausimu atsakyt nemandagu.
 -Juk ir sakei, kad aš nemandagus.-Vyptelėjo Lukas.
 -Nu ir eik sau! - Pyktelėjau ir priėjusi prie Ugnės pradėjom ramiai šnekėtis. Lukas priėjo prie kažkokio bičo, kurio vardas, regis, buvo Jonas. Visos mokyklos merginos jį buvo įsižiūrėjusios, išskyrus mane, ir dar kelias sveiką protą išsaugojusios merginos. Toks berniukas - saldainiukas. Fui.
Kalbėjom su Ugne, ir aš priėjau prie Luko. Jonas akimis užklydo prie manęs, tikriausiai, galvojo : “Keista, kodėl ji manęs negarbina?”, ir labai reikšmingai ėmė mane nužiūrinėti; KLAIKUS JAUSMAS, FEEEEE. Tada žvilgsnis užkabino mano batelius. Žinau, kad bateliai sniego kontekste tikrai atrodo pokeisčiai. Bet jis tiesiog nesigėdydamas spoksojo. Tada spoksojo į mano akis. Tada vėl į batelius. Akis - batelius - akis - batelius - akis - batelius; žvilgsnis sustojo prie mano akių, ir jis ėmė šypsotis. Galvojo, kad gal pradėsiu nuo žvilgsnio “lyditis”, bet viskas pakrypo kiek kitaip, nei jis tikėjosi.
 -TAIP, aš su bateliais, TAIP, dabar minus penkiolika ir TAIP, pilna sniego; ar BŪTINA man tai priminti? - iširdusi paklausiau. Jis nusišypsojo, dabar jau atrodė, kad tuojau susijuoks, nes jo misija kiek neišdegė. Tada man daėjo, kad aš ką tik pasiunčiau gražiausią mokyklos berniuką, ir šnypštelėjau Ugnei :
 -Ugne, einam, DABAR.
 Ugnė kiek nenorom, bet pasidavė mano tempiama, nes ji nebuvo iš tų, kurios išsaugojo jau retą vertybė šito vaikino klausimu - protą. Sveiką. Nupėdinom iki perėjos, o Ugnė atsisuko į Gražuoliuką. Ir tarė man:
 -Žiūri. Į tave. 
  Aš nusišypsojau, bet tariau:
 -Neesu iš tų, kurios lydosi nuo šitos žinios.
 Bet širdy vis vien buvo šilta.

*****

  -Ugne, OMFGG, ten!!! Jurgis!!!- Ir energingai ėmiau veržtis link bandelinės durų su juo pasisveikinti.
  -Raminkis!!- Laikė mane už rankos įsitvėrusi, tarsi koks, nelyginant, vanagas.
  -Palleisk!! Palleisk, turiu pasisveikint!!- Tačiau jis nuėjo. Ir praliūpau:
  -Kodėl manęs nepaleidai, kodėėėėl? Ugne, nekenčiu tavęs…
  -Nes dar visi metai. Jūs sveikinsitės ir sveikinsitės miliardą kartų!
  -Kvailas padare…
 Taip bambėdama priėjau mokyklą, ir pokalbis išsivystė iki grasinimų.
  -Nori, kad pakviečiau kai ką, kam patinka, o gal nelabai, tavo bateliai, kąą?
  -Eik tu…!! man jis nepatinka, jis bjaurus, nemandagus, ir visoks kitoks, ką blogiausia galima pasakyt apie berną!!
  -Tylėk.
  -Net neketinu!!
  -Jis priekyje.
 Tada tylomis pasiekėme duris, nes tai šiek tiek keitė situaciją, o Ugnė vis sukiojosi Jono pusėn. Įėjus mokyklon, skubiai pasukome kiton pusėn, nei jie nuėjo.
  -Nepastebėjo.- Atsidusau. Galimybė būti nematomai šio vaikino mane labai džiugino.
  -Deje.- Nusišypsojo Ugnė.- Atsisukęs buvo bent keturis kartus. Vakar jis taaaaaip į tave žiūrėjo… Kažkas jau bus tave įsižiūrėjęs.- Jos tone buvo girdėti šiokia tokia pavydo gaidelė.
  -Ne, aš tiesiog esu jam įdomus žaisliukas, nes nekrentu po kojom. Tokie, kaip jis, nemoka įsimylėti.
  Ugnė atsiduso - nežinia, ar dėl mano paskelbtos žinios, ar dėl to, kad po kelių minučių teks kopti į penktą aukštą.

*****

  Žaidėm soksą kaip visad: Onutė, Austėja, Ugnė, Konradas, Alex, o aš nuošalėje stebėjau. Žinojau, kad jos laukia Jono, nes šiandien buvo jo eilė budėti antrame aukšte;  būtent ten, kur visuomet jos žaidžia  soksą. Žaidė linksmai, iki tol, kol fronte pasirodė berniukas saldainiukas. Konradas sumurmėjo, kad jam lietuvių; reik ruoštis, ir išėjo; Onutė, Ugnė, Alex ir Austėja pradėjo taisytis plaukus ir ruoštis didžiąjam šio Guru pasirodymui. Aš atsidusau, nes paprotėjimas dėl šito vaikino man jau buvo įgrįsęs, ir išsitraukiau “Alchemiką”. Atsisėdau ant palangės, ir stebėjau, kaip šitas patinas išsikovoja šimtaprocentinį mano klasiokių dėmesį. Buvo girdėti tik Jono “baeriai”, ir mergaitiškas kikenimas, bei pikti susižvalgymai patelių tarpe : kuri išsikovos didžiausia šio vaikino dėmesį. Žinojau šitą metodą puikiai, ir taip manęs nežavėjo nė mažiausiu procentėliu, sakau sąžiningai. Jonas kiekvieną apžvelgė, ir nusprendė, kad jau turi išsikovojęs šių merginų simpatiją. Tuomet ėmėsi manęs. Svaidė savo kažkokios spalvos akių žvilgsnį, vėlgi į mano batus. Tada nusišypsojo. Nežinau, kodėl šio mergišiaus šypsena mane siutino. Supykusi nulipau nuo palangės ir išdundėjau į klasę.
  Likus penkioms minutėms iki pamokos, grįžo Ugnė.
  -O, atrodo, atgavai sveiką protą, ir jau sužinojai, kaip grįžt į klasę.- Sušnypščiau jai.
  -Nori, pasakysiu kai kąąą?- Viliojo ji mane savo neišsenkančiais visokių žinių ištekliais.
 Aš tylėjau, ir tai, bent jai taip atrodė, reiškė sutikimą. 
  -Jonas ištisai į tave spoksojo. Austė net susinervino. O kai išėjai, po kelių minučių išėjo ir jis.
  -So?
  -Mergyt, jis tave įsikliopinęs kaip reikalas!!
  Nuo atsakymo į šią “stulbinančią” žinią mane išgelbėjo skambutis Išganytojas, su savo idiotiška melodija.

*****

  -Jie, jie ateinaaaaa!!!!- Užrėkė Julija. Jiems (taip taip, tiems patiems Guru) buvo kūno kultūra, o šios (vardų neminėsiu :DD) laukė jų. Aš laukiau Lyjos, nes man reikėjo su ja pašnekėti, ir šiaip kartu turėjome važiuoti namo. Vėpsojau šitą keistą reginį nuo palangės. Merginos kaip vištelės bėgiojo aplink išeinančius Guru klasės bernus. Kai išėjo Jonas, visos tiesiog pakvaišo. Įpač Juli su Mare. Jam atrodo buvo ne itin malonu. Tada jis pastebėjo mane, nežinau, gal pasirodė. Tada pasijutau sumautai nemaloniai, ir šokusi nuo palangės moviau į lauką. Jis turėjo eiti pro kitas duris. Atsidusau, ir mane užplūdo puiki nuotaika - šiandien daugiau jo nematysiu, yess!! Iš tos situacijos nuostabumo net atsisėdau. Tada vėl išgirdau riksmus, tikriausiai Julės. Ir pro duris išėjo Jonas su visa merginų palyda. Nors palyda buvo nusiteikusi draugiškai, jam nebuvo malonu. Ėmė rėkt :
 -Atsip*****t visos nuo manęs!!!
 Ir tada žvilgtelėjo į visiškai streso apimtą mane. Nusišypsojo, ir vėl pažiūrėjo į batus. Vėl šyptelėjo į mane. Aš tik spoksojau į tolį nueinančią jo figūrą. Bandant man suvokti, kas nutiko, net nepastebėjau, kad šalia manęs stovėjo Julė. O ji kaip pasiutus ėmė rėkt (nieko naujo) :
 -Jonas man nusišypsojoooooooo!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
 O man savimeilė glostė širdį, ir šnabždėjo į ausį “Tau jis šypsojos, tau…”


Ugnė juokdamasi tarė :
-Myli Jurgį, o ramybės neduoda Jonas…

The Black Ghosts - Full Moon

Rodyk draugams

Requiem for a dream

2010-12-04 parašė Aliaska

  Noriu. Vėl to jausmo, ale “drugelių po širdim”, bet viskas, viskas, ką prisimenu apie tave, yra beprotiškai skausminga. Ašaros, bemiegės naktys, tuštuma širdyje, kur dar prieš kelias savaites skraidė draugeliai… Kur jie dingo, kur? Tikriausiai išskrido po tos sms, kad tu man to nejauti. Dingo. Tada tuštuma, ir jau nebetikiu, kad kada ji išnyks. Gal užsipildys, bet visada jausiu tą šleikštulį gerklėj, kaip tuomet.
  Aš nenoriu šito suprast, gal dėl to man tai taip sunku susitaikyt, kad nebūsim kartu niekada. Paleist tas viltis į nepaliestai baltą sniegą, ištrint iš atminties kiekvieną gražią skundę su tavimi. Užmiršt kiekvieną vietą, kuri man sukeldavo šypseną, ar juoką. Galų gale, palikti visiškai tuščią archyvą telefone…

Nors pasaulis baltas… Mano pasaulis… Dabar jis neaprėpiamai juodas.


Pasiduodu vėjui, likimui ir dar tavo jausmams jai… Tikriausiai aš bejegė. Atsiprašau, kad negaliu to pakeisti.
Green day - Boulevard Of Broken Dreams

Rodyk draugams

Everything ends

2010-12-01 parašė Aliaska

    Bėgi. Paskui nežinią, kad suprastum, kad tai ji. Tada sustoji; pagalvoji, kodėl tu bėgai. Gal paskui meilės iliuziją, gal paskui draugą, kuris net negali tokiu vadintis. Sugalvoji, kad tai buvo negeras objektas, kurį būtų galima vytis. Pamatai pilką praeivį - štai tavo naujasis vejamasis! Vargšas deda į kojas nesupratęs, ko iš jo nori. O tu net neketini jam paaiškinti, kokio velnio veji vargšelį. Pakeliui dar paverki, kad tavęs niekas nesupranta, kad tau nejaučia to paties; bet toliau bėgi, dar atkakliau. O iliuzija tolsta, tolsta… Ir jau supranti, kad nebepavysi, kad net nėra prasmės vytis. Atsisėdi kažkur nežinioj, ir verki, ilgai ilgai, kiek tik gali ilgiau. Atsistoji šiaip ne taip, bet jauti, kad nukrisi nuo menkiausio pūstelėjimo. Po ilgo klajojimo sutinki žmogų, jau nebe praeivį. Ir jis nuo tavęs nebėga; keista. Paklausi kelio į savo širdį. Jis atsako, kad nežino, bet galėtų tau padėti ieškoti, jeigu tu neprieštarautum. Tu mastai, kad tau visai apsimoka ieškot savo širdies su juo. 
  

Vėliau aš supratau, kad žmogus, padėjęs man ieškoti, ir buvo mano širdis.
Death Cab For Cutie - Meet Me On The Equinox

Rodyk draugams

I’m sorry

2010-11-25 parašė Aliaska

Atsiprašau. Už viską. Nepyk, kad tave įsimylėjau; nepyk, kad taip kvailai išsidaviau. Atsiprašau, kad verčiu tave jaustis kaltu už tai, dėl ko neesi kaltas. Nepyk, kad kiekviena šiandien ir vakar mano ašaros, kiekviena yra skirta tau. Nepyk, kad ne taip supratau, ką man norėjai pasakyt, nepyk…
Dėkoju tau už kiekvieną žodį. Dėkoju už kartus, kai lydėjai mane į stotelę. Kai atvažiavai pas mane namo, ačiū. Ačiū už kiekvieną SMS. Už kiekvieną komplimentą, triuką, už dviratį. Už piešinį ant mano mobilaus telefono.
Bet prašau tik vieno - pamiršk mane, ir aš pasistengsiu užmiršti tave. Pabandysiu, neprižadu, kad pasiseks. Aš be tavęs negaliu gyventi, per daug sunku man matyti su kitomis, per daug sunku suprast, kad nebūsi mano/su manim…

Rodyk draugams

SuperInLove

2010-11-19 parašė Aliaska

Šiandien mano gyvenimas spalvotas.

Šiandien jis saldus.

Nežinau, koks jis bus po savaitės, netgi, koks jis bus rytoj.

Bet damn, šiandien man gera, ir nebesvarbu kaip bus rytoj.


SuperInLove. Vi, Koti, Onyt, ryt papasakosiu  !!! : *

Rodyk draugams

Aš turiu kažką daugiau.

2010-11-16 parašė Aliaska

Dabar suprantu.

Suprantu. Jog esu laimingiausia mergina pasauly.

Taip, aš neturiu Channel rankinės (bet kvepalus :D) , Dior kostiumėlio, ar dar ten to kažko.

Taip, aš negyvenu viloje ant Ramiojo vandenyno kranto.

Taip, mano simpatija nėra Robinas Pattinsonas (FE), o geriausia draugė - taip pat ne Emma Watson.

Mano telefonas taip pat nėra Cranberry, ar koksai ten.

Aš turiu kažką daugiau.

Turiu pačios megztą megztinį - na, ne pačios, beveik. Ir jis man brangesnis už maždaug dvidešimt Jean Paul Gaultier kvepalų buteliukų (ne daugiau).

Aš turiu savo kambarį. Jis geriausias pasauly, nes ten aš verkiau, ten aš dėjau viltis į vokelius, ten aš praleidau pusę savo “labai ilgo” gyvenimo.

Mano simpatija - TIKRAI ne gražiausias vaikinas. Bet jis nuostabus gerokai gilesniais dalykais. O mano draugai - geriausi žmonės, kokie tik yra.

O mano telefonas - Nokia BL-5C. Ir ką ? Man tai jis patinka.

Dar turiu šeimą. nuostabią mamą, ir geriausią senelį.

Išvada - aš esu laimingiausia. Gal ne visam, bet savo pasauly tai tikrai :)


Andrius Mamontovas - Dabar Ir Čia

Rodyk draugams

Le temp

2010-11-14 parašė Aliaska

Mane apkabino tvirtos, bet švelnios Jurgio rankos. Nubraukė nuo akių krentančią sruogą.
-Tavo plaukai nuostabūs.
Padvejojusi atsakiau :
-Ačiū.
Jis glostė mano plaukus. Švelniai ir atsargiai ; Kaip niekas kitas.
-Šita nuostabi akimirka baigsis maždaug po maždaug penkių minučių. Tada susitiksim po dviejų savaičių…-Vos neverkiau.
-O tu įsivaizduok, kad laiko nėra, kad dabar jis mums neegzistuoja. Įsivaizduok, kad mes čia stovėsim amžinai ; Kad mes - amžini.
Užsimerkiau. Pajaučiau lietaus lašą ant plaštakos. Ir visiškai netikėtai-  tavo lūpas sau ant kaktos. Bet meistriškai nusukamas nuo tolesnio ritualo.
Nesupratau, kas tai buvo. Bet, žinok, man patiko.


James Blunt - You’re Beautiful
Nes tik Tu taip moki dainuoti tą dainą (:

Rodyk draugams

Can You feel a Little Love ?..

2010-11-13 parašė Aliaska

Depeche Mode - Dream On

As your bony fingers close around me
Long and spindly
Death becomes me
Heaven can you see what I see

Hey you pale and sickly child
Youre death and living reconciled
Been walking home a crooked mile

Paying debt to karma
You party for a living
What you take wont kill you
But careful what youre giving

Theres no time for hesitating
Pain is ready, pain is waiting
Primed to do its educating

Unwanted, uninvited kin
It creeps beneath your crawling skin
It lives without it lives within you

Feel the fever coming
Youre shaking and twitching
You can scratch all over
But that wont stop you itching

Can you feel a little love
Can you feel a little love

Dream on dream on

Blame it on your karmic curse
Oh shame upon the universe
It knows its lines
Its well rehearsed

It sucked you in, it dragged you down
To where there is no hallowed ground
Where holiness is never found

Paying debt to karma
You party for a living
What you take wont kill you
But careful what youre giving

Can you feel a little love
Can you feel a little love

Dream on dream on..


O jeigu Tu paklausysi, kada nors paklausysi šitos dainos, tai žinok visada, kad žodžiai “Can You feel a little love ?…”
…Visada žinok, jog jie Tau.

Rodyk draugams

Baimė ; Šalta ; Spring, where’re you ?…

2010-11-13 parašė Aliaska

Baimė.
Koks “creepy” žodis.
Bet tai yra didžiausia mano silpnybė.
Aš bijau kažką padaryti ne taip, bijau suklysti.
Bijau, kad elgdamasi taip, kaip noriu, prarasiu tave, prarasiu draugus.
Kad jūs manęs nepriimsit tokios, kokia aš esu.
Bijau, kad mano meilė bus nepriimta. Nei draugams, nei kam kitam.
Kaip aš bijau.

Šalta.
Šalta, be tavo žinučių, be draugų dėmesio.
Šalta, megztinis net nebepadeda, nors rausdama spintą radau šilčiausią, kokį tik turiu.
Žiauriai šalta.

Tikriausiai mane aplankė viena iš tų rudeninių depresijų.
Nežinau, kaip man nuo jų gelbėtis…

Pasiilgau pavasario. Tobulai žydinčių baltų kaštonų. Šokoladas pavasarį skanesnis. Žinutės romantiškesnės. Dainos šiltesnės, beje, kaip ir oras. Nuotaika užkyla kaip temperatūra, nuo vaikščiojimo į bandelinę per kiekvieną pertrauką. Viskas tiesiog yra gražiau. O dabar sėdžiu kambary sus sušikta nuotaika, dar belenkaip šikuosi ją su Depešais, ryjų šokoladą (ai nu, vakar dieta ir buvo VAKAR) ; dar bijau, nežinau ko, gal tiesiog pačios baimės ; pykstu, nes kaimynė mėto dešras katinui ; žodžiu. Nekenčiu rudens. Ir šiaip, jis gražus jisai tik filmuose (vaizdas, kai po krentančiais lapais vaikinas apkabina mergina - jau kiekvienam amerikietiškam filme).
Suknistas ruduo, suknistas…

Sugalvosiu norą ; ir pavasaris jau bus čia. Ar bus ? Ar bus ?..
Depeche Mode - Dream on

Rodyk draugams

Aukso pieva

2010-11-11 parašė Aliaska

Vėl basa
Kilimu žolės, o gal slystu nuo kopos jūron
Su audra vėjas susitaikė, gimsta šiluma iš lėto
Nesvarbu, kad naktį dar šala, tau gražu ledinė žemė
Su aušra paukščiai bunda, mes užmiegam…

Mes su tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos
Lipt stogais, ir žiūrėt žemyn
Kas brangu - nebijok apkabint
Mes su tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos
Lipt stogais, ir žiūrėt žemyn
Kas brangu - nebijok apkabint

Dienoje daug ilgų savaičių, kol užmiega saulė
Tekina bėgu link tavęs, nebėr sapne apgaulės
Akyse ilgesio mėnuliai nuokurių vanduo liepsnoja
Gal gerai, kad dar nebuvom susitikę…

Mes su tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos
Lipt stogais, ir žiūrėt žemyn
Kas brangu - nebijok apkabint
Mes su tavim turim naktį drąsos
Įsiklausyt į kalbą tamsos
Lipt stogais, ir žiūrėt žemyn
Kas brangu - nebijok apkabint

Nebijok…

Rodyk draugams

Save me, arba dvylikos penkiasdešimt septynios pamastymai

2010-11-07 parašė Aliaska

2010.11.07
00:53

Brr. Kaip šalta. Gal dėl to, kad atidarytas langas, o gal dėl to, kad nėra tavęs. Čia, šalia manęs. Užsivilkau visus megztinius, kokius tik buvo įmanoma užsivilkti, bet šita bjaurybė nostalgija, su kuria man tiesiog neišeina nei susitaikyti, nei kovoti, tiesiog įžūliai lipa ant sprando. Nerasta visiškai jokio mandagumo. Uždegiau smilkalus - gvazdikėliu kvapo. Šitie mano mėgstamiausi. Įsijungiau Aimee Mann “Save me”, ir viskas visiškai kaip tą vakarą. Tik trūksta 24 mano skarelių, ir 4 hipių kasyčių mano galvoje. Galvojat, kodėl, pvz, aš neinu miegot. Miegojau aš šiandien 18 valandų, kol galų gale, visiškai nebėmė miegas. Bandymai savo ilgesį paslėpt sapnų pasaulyje nuėjo veltui. Kaip ir ištirpdyti jį šokolade (viskas baigėsi ties paskutiniu milkos riešutuku), bei paslėpti jį sename norvegiškame megztinyje. Švelnus liūdesys prisiminus, kaip šilta būna pas tave glėby. Kaip gera, kai glostai man plaukus… Kaip niekas kitas. Kodėl dabar taip tausoju tą kvepalų buteliuką, kurio turiniu netyčiukais išpurškiau tave ? Kodėl, visus prisiminimus, susijusius su tavimi, taip tausoju ? Tarsi gyvenime jiems paskirdama dar viena, atskirą stiklainėlį. Stiklainėlį, į kurį būtų sudėti praeities elementai, susiję su tais vakarais, kurie yra jaukiausi mano gyvenime.
Ties šita vieta ir baigsiu.
Ramaus jums miego.


-Pasilik…-Tariau jam, jau žinodama, koks bus atsakymas
-Aš visada su tavim. net tada, kai tu to nenorėtum.-Nusijuokė jis.
“Aš noriu, kad būtum su manim visada. Kad būtum tik mano.”,-pagalvojau.
O Aimee Mann tik tyliai dainavo :
-Save, me…Come on, and save me…

Rodyk draugams

Pamestas SVEIKAS Protas arba Raining Again

2010-10-28 parašė Aliaska

     Ji apsivertė ant šono. Laikrodis toliau nerūpestingai ciksėjo rodydamas 3.01 nesuprasdamas, kokią kančią tai merginai neša. Dar kokios 120 valandų ir ji vėl susitiks tą, dėl kurio paskutinius keturis mėnesius negalėjo užmigti, rašė debiliškas eiles ir visą mėšlą krovė Vitai, Gabijai, Koti ir Marijai. Dėl kurio vasarą ėjo iš proto nežinodama, nei kur jis, ar iš vis gyvas… Neparašė jis jai šiandien. Tai labai neįprasta, nes visą dienos nuotaiką sugadino telefonas su idiotišku užrašu PILDYK ir jokio pranešimo. Suknistossuknistossuknistos atostogos… Už viską labiausiai pasauly ji norėjo į dailiaskyrį, į grafikos klasę ; arba į 118 klasę, prie to gražaus ir blizgančio estonia fortepiono… O ne prie išsiderinusio savo naminio pianino ir tuščio popieriaus lapo kur nieko negaliu nupiešti, nes Kotrynai absoliuti idėjų stoka… “Norėčiau paslėpt atostogas po sena antklode ir atgal į mokyklą, pas tavee…”,- pagalvojo ji. Ir įdėmiai įsižiūrėjo į telefoną.

BOOM.
Žinutė.
Nuo jo.
“Tamsta, labai pasiilgau… Negaliu užmigt. Ar miegate ? (: ”


Įsikibę vienas kitam į glėbį, jie abu kažkur ten pametė sveiką protą…

Rodyk draugams

sens de la vallée de la chanson

2010-10-26 parašė Aliaska

Vous souvenez-vous?
Vous souvenez-vous que vous avez de brouillard, de l’herbe humide pour les pieds
et les collines dans le lointain
Sa musique se fait entendre dans le lointain
Neris chanson douce nous parvient
étendre les bras, nous souhaite la bienvenue
Ciel rouge au soir le soleil se cache …

In GVK - Pajauto slėnio daina

Rodyk draugams

Temps pour nous d’exister

2010-10-26 parašė Aliaska

Les yeux bleus-gris.
White Linen.
Jean Paul Gaultier Madame parfum.
Escadre du printemps, la danse la valse dans l’air.
Le noir de cassis Itinéraires des Clou de 2,5 et de girofle Cuilleron un café de sucre.
Iron and Wine.
Citron et fraise saveurs rire.
Et même l’odeur plus délicieux de silence jasmin …

Et le temps pour nous d’exister. N’est-ce pas? ..

P.S. Tai pirmasis mano įrašas prancūzų kalba. Labai daug kur prireikė google vertėjo - taigi, atsiprašau, jei kas bus neteisingai, bet labai nepeikite - juk pirmasis blynas visad prisvilęs… (:

Rodyk draugams

Šerniškos dienos

2010-10-09 parašė Aliaska

 

Jeigu dar esate tokie atsilikę bebrai (kirtis ant “e”, kalbėkim lietuviškai), kurie nežino, kas yra šerniška diena, tai šis įrašas kaip tik jums.

1. Šerniškos dienos pasireiškia nuo per mažos įtampos, per didelio saulėgražų kiekio ir t.t.
2. Šerniškos dienos sąrašas :
15,00- atsikeliam
16,00- pusryčiaipietūsvakarienė
17,00- žiūrim filmą
18,00- einam į vonią
19,00- į lovytę

Kartais vietoj filmo galima dvi valandėles pasedėt vonioj.
O jeigu rimtai, tai tos šerniškos dienos kartais būna tokios nieko ( Kaip dainuoja “Iron and Wine”, “Now I am fat - house - cat” - kaip žinodamas, apie mane ! ). Šiaip pasislepi tobulam sapnų pasauly nuo labai netobulo dabartinio mūsų pasaulio. Kartais pavargti nuo nuolatinio dėmesio, o kartais nuo dėmesio stygiaus - čia jau kaip kada ; bet belenkokiu atveju pavargsti. Tada gelbėja tos Šerniškos dienos tave, kai susisuki kaip šerniukas lovytėj ir niekur nekiši savo knysliukės iš jos. Arba, kitu labai reikalingu atveju į Chamber of the secrets, pravaikštai su naktiniais.
Nepaisant tokių atvejų, Šerniškos dienos gali būti žailngos. Gali labai tiesiogiai pavirsti FAT HOUSE CAT, ir šiaip, žmogus ne šernas ( O gaila… ), reikia gi bent kiek streso.

Taigi, neesu įsitikinusi, kad viską supratote, bet duosiu smūgį jūsų savimeilei - čia jau jūsų problema.


Čia puikus šerniškų dienų paveikslas.
Iron and Wine - Flightless bird, american mouth

Rodyk draugams

Bye bye

2010-10-08 parašė Aliaska

Nebesuprantu savęs.
žaidžiu su visai iš eilės.
Gal ir blogai, bet ką aš galiu padaryt, kad jie patys mane kviečia ? Patys kalbina ? Patys rašo ?
Na nežinau, ne mano kaltė, kad laikui atėjus visiem paskysiu “ate ate”.
Visiem, tik ne JAM, tam, kurio siekiau labai ilgai, ir tam, dėl kurio daug daug iškenčiau. Nepaleisiu.
Pasakiau Justui, pasakysiu ir kitiem.


Bye bye, my babies ;**

Rodyk draugams

Raudonos aguonos

2010-10-03 parašė Aliaska

Gera ryte gauti jo žinutę “labas rytas” .
Gera valgyti rudeninius obuolius. Keptus krosny, su daug cukraus ir juoda arbata.
Gera suprasti, kad esi kažkam reikalinga.
Gera pasakot Vitai tai, kas ant širdies, ir žinot, kad ji visada tave supras.
Gera matyti saulę, šviečiančią pro langus.
Gera mylėti.
Gera važinėti jo dviračiu.
Gera klausyt “The Kooks”.
Gera jaustis laimingai.
Gera suprast, kad galbūt kažkam esi visas pasaulis.
Gera, kai mano kaštoninius plaukus kedena pavasarinis vėjas.
Gera matyti savo atvaizdą stotelėje, ir galvoti : “Ši mergina yra laimingiausias žmogus pasauly…”

Raudonos aguonos. Gracingiausios ir gražiausios gėlės, kokios tik būna…

Rodyk draugams

apelsininis šokoladas, šūdinai juodas dangus ir daina rankose.

2010-10-02 parašė Aliaska

Tai užknisa. Užknisa, kad pabėgi nuo manęs vos tik bandant tau kažką pasakyti. Užknisa, kad niekada neatsisuki į mane kaip į merginą, tik kaip į draugę. Užknisa, kad tau atrodo taip, kaip niekada neatrodys man. Užknisa, kad man neatrašai. Užknisa, kad normaliai šnekam tik nete. Užknisa, kad amžinai verti mane svagti dėl tavęs. Užknisa, kad tavo draugai į mane žiūri kaip į idiotę. Užknisa, kad tavo reakcija lėta kaip daužto stručio. Užknisa tai, kad tu nemoki normaliai šnekėt telefonu. Užknisa, kad tu nemoki guosti žmonių, įpač manęs. Užknisa, kad tavo juokeliai nešvankūs. Užknisa, kad atrodai kaip pasiklydęs menininkas. Užknisa, kad tu mažai šneki. Užknisa juodai, šūdinai juodai, kaip ir dangus šiandien.  

  Bet aš myliu tai, kad tu niekada nesitaisai plaukų, norėdamas kažkam patikti. Myliu, kad kai nervinies, pradedi taršyt savo šaliką. Myliu, kad kai kažką darai labai rimtai, dedant daug pastangų, tu lyžteli savo lūpas. Myliu, kad esi ne toks, kaip visi. Myliu, kad kalbi tyliau už mane, o juokies garsiau. Myliu, kad The Kooks vadini Kuksiais. Myliu labai mėlynai, kaip ir daina mano rankose. Ir saldžiai, kaip apelsininis šokoladas.

   -Jis toks toobulas, toks toobulas…-krykštavo Laura.
   -Ne, Laura. Netobulas. Dėl to jis man ir patinka.
 

Rodyk draugams

Pokalbis. Pagardintas. Plakta. Grietinėle. arba Prijaukintas prie Bitlų

2010-09-29 parašė Aliaska

Pamenu pirmą savo įrašą.
Jis buvo apie jį.
Pamenu ir antrą.
Ir trečią.
Ir aštuonioliktą.
Net jeigu to neparašiau tekste, visada galvodavau apie jį. VISADA.
Dažnai skūsdavaus dėmesio stygium, o kai kuriais džiaugdavaus paprasčiausiu hugu <shame on me, iki šiol be jų negaliuu>
Gegužę buvo ta peržiūra
PO to atėjo vasara.
O tai lygu - 96 dienom BE JO. Tai atrodė žiaurus nusikaltimas.
Pusę vasaros prasimeldžiau, kad jis parašytų, paskambintų ar bent prisimintų.
Meldžiaus.
Gavau susitikimą vidurį autostrados.
Rugpjūtį gavau siūlymą tapti vieno tokio mergina.
Bet aš atmečiau.
Nes mano pasaulis buvo tik jis, jis ir joks kitas.

Rugsėjis.
Po 96 dienų vėl pamatau jį.
Vėl tą šypseną, vėl tas akis. Vėl tą patį, ko, galvojau, jau niekada nebepamatysiu.
Paskiau hugas bandelinėj.
Paskiau visa tai, kas vyko an tilto. Kaip kovojau už jo dėmesį.
Ir paskiau.. Ta diena, kai tu mane palydėjai iki stotelės. Vėliau parašei.

Dabar jau niekada nebeinu penkų stotelių.
Nes tu jas važiuoji su dviračiu. <Kuris barška kaip senuko:DDD>
Dabar aš jau nebeiškau tavęs,
Nes mes ir taip susitinkam.
Dabar jau aš neberašau tau.
Nes tu man rašai.
Bet jau nebemeti man klasikos linkų.
Nes esi prijaukintas prie The Beatles.

Rodyk draugams

Waiting 4 your sms

2010-09-27 parašė Aliaska

    “Ne. Aš nerašysiu.”
    Ji krimstelėjo nagą ir susikeikė prisiminusi kad ką tik pasidarė prancūzišką manikiūrą.  Jos ausys buvo įjungtos visu šimtu procentų ir nuo nors vieno garselio, primenančio skype žinutės garselį garselio jai suplazdėdavo širdis. Bet ne. Jis nerašo. Užmiršo. Mergina pakėlė nosį ir inkstinktyviai perbėgo mintymis savo draugės sakytus žodžius “Niekada nerašyk vaikinui. NIEKADA. Nes tada jam būsi neįdomi. O ar tu to nori ?” “Ne, nenoriu… Nerašau, viskas. Ne- ra- šau.”
   Staiga jos ausų būgneliai pašoko. Ji išgirdo tos žinutės garsą. TOS. Širdis ėmė nežmonišku greičiu plakti ir ji atidarė skype. Ir… Ne, tai tebuvo draugės žinutės. Ji rašė, ar susitiksim. Visada smagu gauti draugės žinute, nu bet tai ne tokiu metu, kai įtemptas kiekvienas nerviukas laukiant TOS SUŠ***OS žinutės. Nerašo. Nerašo. Vis dar nerašo. Ji išleidžia atodūsį. “Gal aš jam kažkuo nepatikau ? O gal buvau per daug nemandagi ? O gal atvirkščiai - per daug gerutė mergaitė ? Gal jam nepatiko mano nuomonė apie kai kuriuos dalykus ?..” Prasidėjo beribiai spėliojimai, kas buvo NE TAIP.  Šukuosena, burnos kvapas, baigiant egzistavimu. Tuomet, kai išseko jos dejavimų idėjos, ji kaip kokia išprotėjusi pradėjo šokinėt ant kedės, garsiai šaukdama ” P A R A Š Y K,  P R A Š A U  T A V Ę S……………….” . Tada, kai jau nebežinojo ką daryti, ji atsisveikino su galimybe kada nors jį pakabint, ir ėmė ieškoti kažko nete, kas nukreptų jos dėmesį. Puikiai žinojo, kad tai jos nervų išbandymas. Kad jis sėdi kitam kompo gale ir laukia, kolei parašys ji. Bet ji nerašys. Tai vaikino vargas ir privilegija kartu. Tas ir įdomiausia bendravime : kas pirmas neiškęs ir parašys. Bet jeigu ji parašys, žinojo, kad viską sugandins. TAIGI, ji nerašys. Nes visą tai, ką statė šešis mėnesius sugadinti per vieną kartelį… Ne. Ji nerašys. “Jeigu aš jam įdomi, tai tegu pats ir kabina. Aš savo misiją baigiau.” - ir labai patenkinta savo moterišku orumu, Kotryna ėmė žiūrinėti nuotraukas.

oohlala.jpg waiting for your call image by pp00qq

Tikriausiai numirsiu belaukdama.
Bet jau geriau mirsiu.

P.S. Tai jau keturiasdešimtas mano įrašas (:

Rodyk draugams

tik dvylika žodžių.

2010-09-27 parašė Aliaska

Švelnus. Laimingas. Liūdesys.

Šalta. Nelaiminga. Tyla.

Pikta. Nesuprasta. Tuštuma.

Jauki. Miela. Vienatvė.

Rodyk draugams

Pagalvokit prieš pasiūsdami draugus. Kad vėliau nenorėtumėt bėgti paskui juos.

2010-09-27 parašė Aliaska

Tokie mieli ir šilti prisiminimai.

   Pamenu, penktoj - šeštoj klasėse mano geriausia draugė buvo Onutė. Dalindavomės viskuo, pradedant sumuštiniais su sūriu ir baigiant problemomis apie tėvų skyrybas. Ji buvo nuostabi draugė. Rašydavom kartu “bendrą dienoraštuką” ir žadėjom būt  B.F.F.* . Deje. prasidėjo pavydas. Onutė ėmė reikalauti dar daugiau dėmesio, o gal aš labiau norėjau tarpo mūsų draugystėj. Viskas susidėjo į vieną didelę krūvą - nepasakyti žodžiai, neišlietas pyktis… Žodžiu, pasakėm viena kitai, ko nenorėjom. Ir nebenorėjom viena kitos matyt. Bent jau aš. 

     Septintoj klasėj mano geriausia draugė buvo Ugnė. Švelni, supratinga, davė man tos erdvės, kurios negavau bendravime su Onute. Dalinomės problemomis, dažnai kalbėdavom apie J.A.** ir bambėdavom dėl draugų stygiaus. Bet… vėlgi kažkas nutiko. Gal man pritrūko jos prisirišimo, gal jai pritrūko laisvės. Žodžiu, situatsija kaip ir su Onute, tik apsivertė aukštyn kojom : dabar aš buvau Onutės vietoj. Vėlgi, paspaudžiau ranką ir pasilikom tik draugėm.

     Šiandien aš tikriausiai populiari. Turiu daug pažystamų, bet nė vieno žmogaus, kuriuo galiu pasitikėt. Kurį GAL galėčiau vadinti draugu. Gal vieną. Ir dar miliardą tų, kurie pabėgs vos tik mane ištikus problemai.

    Pagalvokit prieš pasiūsdami draugus. Kad vėliau nenorėtumėt bėgti paskui juos.

bestfriends.jpg jason nocito picture by bekkym_
Bonobo - Reccuring. Mp3

*- Neišsilavinusiai liaudžiai aiškinu : B.F.F. - Best Friends Forever
**- Pirmuonims aiškinu, jog J.A. yra gražiausias mokyklos bernas, kurį Ugnė buvo įsimylėjusi.

Rodyk draugams

Dru ge lis

2010-09-26 parašė Aliaska

Tamsa.
Aplink viena, juoda tamsa.
Nesuprantu, nei kas, nei kur aš.
Praeina gal kelios valandos, gal kelios minutės, kai susivokiu esanti pievoje.
PIeva žalia.
Dar matau dangaus mėlį, bei kažkokius medžius tolumoje.
Tikriausiai pušys. Aukštos ir tvirtos.
Bandau įminti dar vieną mįslę : kas aš.
Pamatau veidrodį. Einu link jo.
Rankos, kojos.. Regis, esu žmogus.
Mergina.
Juodaplaukė.
Nusisukau nuo veidrodžio.
Apsižvalgiau : tik aš ir gamta.
Staiga įsispoksojusi į tolį išvystu dar vieną mažytį padarėlį, kuris juda.
Pradėjau bėgti.
Bėgdama žiūrėjau į tą padrą.
Supratau, kad tai drugelis.
Sustojau.
Drugelis ėmė skristi link manęs.
Šyptelėjau ir po truputį ėjau link šio pdarėlio.
Ištiesiau ranką, tarsi norėdama paglostyti drugelį.
Drugelis mylavo mano ranką ir pagaliau nutūpė.
O aš kažkodėl atsisukau atgalios.
Gal šimtas drugelių skrido į mano pusę.
Visi jie mylavo mano rankas.
Bet mieliausias buvo tas pirmas.
Visi jie aptūpė mane.
Bet labiausiai saugojau tą vienintelį, PIRMĄJĮ drugelį.

Butterfly.png Butterfly image by Nightwingz_17

Rodyk draugams

mad world

2010-09-26 parašė Aliaska

JIs užvertė loptopo viršų.
Ji šyptelėjusi išiungė skype.
Jis griuvo į lovą. Iš lūpų išsiveržė žodis mamai.
Ji vyptelėjusi kelioms savo draugėms atsikėlė pasiimti torto .
Jis aprėkė brolį, energingai besiveržiantį į jo kambarį.
Ji nusijuokė ir nusprendė.
“Kaip, po velnių, aš dabar jį noriu apkabinti…”
Jis užsimerkė ir pagalvojo, kad dabar atiduotų viską, už ją ČIA. Šalia jo. Dabar.

“jus tikrai manimi pasitikit?”
“Visais 99 procentais. O tu ? Ar tu manim pasitiki?”
“Taip
Pasitikiu”

Aš tikrai atiduočiau tubūt viską už tave dabar šalia…

vintage.jpg photography image by bekkym_

Gary Jules - Mad world.Mp3

Rodyk draugams

šimtas

2010-09-22 parašė Aliaska

šimtas piliulių nuo nemigos galvojant apie tave
šimtas redbulių nuo “ate ate” būsenos per matematiką
šimtas minučių vėpsojimo į rašalinį dangų
šimtas pokalbių su Dievu
šimtas įdomių istorijų
šimtas saldainių nuotaikai pakelti
šimtas bandelių užkimšti burną nuo juoko
šimtas dainų apie meilę
šimtas ašarų
šimtas nuotraukų
šimtas telefonų mygtukų
šimtas hipiškų kasyčių
šimtas raštelių su potekste INLOVE
šimtas užkimštų blogų su potekste SOINLOVE
šimtas dviračių
šimtas kavos puodelių
šimtas mažų kačiukų
šimtas kondensuotu pienu kvepiančių šuniukų
šimtas keistų sapnų
šimtas konversų
šimtas žiovulių be tavęs
šimtas šokoladinio juoko su tavim

Tai yra mano gyvenimas

tumblr_l1uwrduxO81qb5y12o1_500_larg.jpg picture by camille_crawford

“Kartais trūksta tik vieno žmogaus, o atrodo, kad ištuštėjo visas pasaulis…”

Rodyk draugams

spalvingai nuostabu

2010-09-15 parašė Aliaska

     Būna dienų, kai viskas atrodo absoliučiai juoda.
Nepataisomai sugadinta ir tiek.
Žodžiu, jauties absoliučiai menkas ir bevertis padarėlis šiame sušiktame pasaulyje. 
     

    Bet būna dienų, kai atrodo, jog gali nuversti kalnus.
Kad esi stipresnė už bet ką.

Kaip ir šiandien.

Ir jokios hugų dietos. JOKIOS.

Ir viskas taip spalvingai nuostabu.

FloatyDress.jpg vintage picture by camille_crawford
Atsiprašau, kad gal trumpai. Bet aiškiai.

Rodyk draugams

2010.09.14

2010-09-14 parašė Aliaska

    Kad ir kaip norėčiau nuo to atsiginti,
Ankščiau ar vėliau pradedi ilgėtis žmogaus,
Kuriam ant peties galėtum padėti galvą.
Su kuriuo Coffee inn galėtum gurkšnoti kavą ir tiesiog tylėti.
Su kuriuo galėtum susimušti dėl geresnės vietios kine.
Su kuriuo nereiktų nei bučiuotis,
Nei jokio banalaus rankučių mazgo - užtenka
žvilgsnio, ir Tu visu 100 procentų saugi.

angusandjuliastone.jpg vintage picture by camille_crawford
  
 INLOVE                                                          

2010.09.14

Rodyk draugams

Vyšninis valsas

2010-09-13 parašė Aliaska

Guliu lovoje. Pusė keturių. Visa naktis be miego - tik šypsena lūpose ir vyšninis valsas galvoje. Tai, kas liko iš vakar. Nuotrupos iš dialogų ir vaizdai, kaip sename filme. Pasikeliu iš lovos - įtariu, jog mama nepabustu, net jei prasidėtų trečias pasaulinis karas - pasiėmusi ausines ir savo seną magnetofoną žygiuoju prie pilnai atverto lango. Kresteliu ant vėsios palangės ir girdžiu švelnią akustinės gitaros kalbą. Kaip jai pritaria Migloko, kažką dainuodama prancūziškai. Paaasaka. Seniai nesijaučiau tokia laiminnnga. Taip beprotiškai įsimylėjusi svajonę.
                                                                                             2010.09.12

tumblr_kwezzgLBya1qzpe8uo1_500_larg.jpg picture by camille_crawford
                 O ir šiandiena buvo kažkas nuostabaus

Rodyk draugams

Tiesiog (be)protiškai įsimylėjusi

2010-09-12 parašė Aliaska

Aš tiesiog beprotiškai įsimylėjusi.
O ką, tiesiog nežinau - ir šokoladą, ir Šopeną su Debbusy, ir galbūt Tavo tobulą paveikslą.
Taip, jį esu įsimylėjusi.
Bet dėl Tavęs neįmanomai einu iš proto.
Ahhh, šiandien buvo taaaaaip gera !!!
Man patiko sedėti ant Tavo dviračio priekio ( :DDD ) , tepliot dažais, erzinti ir vartyti Tavo piešinių albumą ( nors nė velnio nesupratau vadonamo meno ) .
Tai buvo nerealu.

tumblr_kzckupM0zn1qa4xrfo1_500_larg.jpg picture by camille_crawford
Sapnuosiu šitą dieną ir Tavo šypseną ;**

The Verve - Bittersweet simphony. Mp3

Rodyk draugams

Aliaskos ledų skonio dangus

2010-09-08 parašė Aliaska

    Mano gyvenimas nuostabus. Tikrai. Žinoma, būna dienų, kai viskas atrodo labai labai juoda, bet tik ne šiandien. Šiandien man gerai. O tam priežasčių dauug…
   1. Tiesiog dabar miliardą kartų galėjau įsitikinti esanti laiminga. Galėjau pasijusti reikalinga draugams, daugeliui kitų žmonių.
   2. Mane užvaldęs dėdė ĮKVĖPIMAS
   3. Išmokau suprasti dabartį 
   4. 50 procentų savęs atidaviau Jam
   5. Jau 50 kartą žvilgteliu į dangų pro langą, nes šiandien dangus - kaip aliaskos ledai.


 Sustok žmogau. Suprask akimirką   ;**

Rodyk draugams

Pasakų Varliukas

2010-09-08 parašė Aliaska

Tu mano mažas pasakų varliukas,
Toks Mažas ir Švelnus.
Nepavojingas Tu - tik musėms.
Bet gražus ne tik viduj …

tumblr_kzjeyaDL701qaw4k4o1_500_larg.jpg picture by camille_crawford

Rodyk draugams

Love

2010-09-05 parašė Aliaska

Love is real, real is love
Love is feeling, feeling love
Love is wanting to be loved
Love is touch, touch is love
Love is reaching, reaching love
Love is asking to be loved
Love is You, You and Me
Love is knowing, We can be
Love is free, free is love
Love is living, living love
Love is needing to be loved

 
 John Lennon - Love.mp3

Rodyk draugams

Mano širdies gabaliukai. Maži, bet labai labai skanūs.

2010-09-03 parašė Aliaska

      Klausau dedės Debbusy ir tetos Mūzos, kuri Jį aplankė taip pat netikėtai, kaip ir mane. O šalia plaukia debesėlis, su mano mintim. Sunkus, nes daug minčių, bet šviesiai šviesiai purpurinis. Nes mintys taip pat šviesios… O mintys apie Tave. Tiesiog galvoju, kaip man nuskilo, kad Tu esi.  Nuskilo… Gabalėlis to purpurinio debesėlio ir gabalėlis Tavo šypsenos, dar vienas gabalėlis - Tavo akių žibesio ir dar vienas gabalėlis - Tavo lūpų spalvos. O jie tokie maži, tokie skanūs… To užteko. Užteko, kad mano gyvenimas kardinaliai pasikeistų. Dabar myliu klasiką. Milką. Ir po truputį, po truputį suprantu, kad Tave. Myliu ir Tave.

11.jpg picture by camille_crawford
    Šiandien susitikom. Pamačiau, ir nustebau. ne dėl to, kad susitikom atsitiktinai,
o dėl to, kad kažkokiam širdies kampelį žinojau, kad DABAR reikia eiti, nes žinojau,
kad eisi Tu. Gal aš ir idealistė, bet žinojau, kad susitiksim. Žinojau. ;**
http://www.youtube.com/watch?v=LlvUepMa31o
Tai žiauriai primena tą naktį.

Rodyk draugams

Nemandagus gyvenimas

2010-08-31 parašė Aliaska

     Tai tiesiog nostalgija. Mama bėgioja, ruošias Rugsėjo pirmai. O aš tik sėdžiu krėsle su šokolado plytele, ir mąstau apie gyvenimą. Jo prasme, jo veikėjus. Kurie pagrindiniai, kurie antro plano. Kokios scenos labiausiai vyrauja mano gyvenimo filme. Kokie garso takeliai panaudoti jame. Kokios dekoracijos. Rytoj prasideda nauja, labai brangi scena - mokykla. Aš jos pasiilgau, labai pasiilgau ir jos veikėju. ir labai labai To pagrindinio mano gyvenimo veikėjo - bent tada, kai filme man keturiolika ir penki mėnesiai. Bet kartais supranti, kad net filmas negali būti kartu ir toks nuostabus ir toks žiaurus kartu. Tai sugeba tik gyvenimas. Kartais jis būna liūdnesnis, negu geriausio režisieriaus drama. O kartais baisesnis, negu “Skambutis”.
       Filme pasirenki vaidmenis - o gyvenimas pats juos Tau sudėlioja - ir neklausia, patinka Tau tai, ar ne.
       Jis apskritai neklausia nuomonės apie jokius įvykius.
       Koks nemandagus…

tumblr_l0hcoy4wre1qzwfwxo1_400_larg.jpg vintage picture by camille_crawford

dream on.mp3

Rodyk draugams

Priešmieginiai išmyslai (Manto frazė)

2010-08-30 parašė Aliaska

Kodėl, kai viskas atrodo labai gerai, Tu nori dar geriau, ir gaunas taip, kad viskas sugriūna ?

Kodėl, kai klausai liūdnos dainos, prisiekusi, kad šį kart TIKRAI neverksi, verki ?

Kodėl, kai nusprendi susitepti sumuštinį, jis visada krenta sviestu į apačią ?

Kodėl, kai besitaupiusi pinigus pusę metų vienam daiktui, prisiperki skudurams reikalingų išpardaviminių šmūtkių ?

Kodėl, kai būni su draugu, Tau tiesiog gera, o kai jis išeina, supranti, kad tai buvo šiek tiek…daugiau?

Gyvenimo meno mokomės visą gyvenimą.


Labanakt.

Rodyk draugams

Žmonijos reikalai

2010-08-30 parašė Aliaska

  Varčiaus ant lovos su šūdina nuotaika. Ir galų gale, vienoje iš siunčiamų Jurgai žinučių, parašiau, kad mane JUODAI užkniso, kad Emilis man neatrašo. Jurga, pagalvojusi, kad gal nieko, tą parašė Matui. Matas, prižadėjęs, kad nieko Emiliui nesakys, nors yra JO brolis (jo jo, taip ir nieko nesakys), atseit broliškai patarė MAN parašyti. Emilis, būdamas ABSOLIUTUS naivumo įsikūnijimas, aišku, man parašė. Jis man ir pasakė, kad atseit perskaitė Mato žinutes, susirašinėjimus su Jurga. Ir žinoma, kur ji sako, kad man liūdna, jog jis man neatrašė.
  Juokingiausia buvo tas, kad jis NEPERSKAITĖ Mato žinučių - jis PATS patarė man taip sakyti, kad nesusipyktumėm.
  Šiaip ar taip, tai mano ir Emilio reikalas.
  Bet kodėl dėdulė Matas ir tetulė Jurga taip tuo rūpinasi ?

Jurga, ir kodėl aš Tave vis dar taip myliu? ;DD*

Rodyk draugams

Teenage dream

2010-08-27 parašė Aliaska

Viskas įmanoma. Viskas nuostabu. Neatrasta.
Į pasaulį žiūri pro įvairiaspalvius ledinukus.
Tavo protas neaprėpia toliau fizikos uždavinių, o
Svajonės skrenda toliau visatos.
Sakai, kad žinai viską, nors nesupranti net pati Savęs.
Pirma meilė, pirmas bučinys, pirmos nemigos -  
O galimybių su vaikinais vis daugiau. Ir daugiau.
Galų gale Tau susisuka protas.
Man susisuko.
Ir aš paauglė 4 ever. Young 4 ever.

outloveisperfect.jpg picture by camille_crawford

  O mes vis tiek būsim kartu. ♥

Rodyk draugams

Confusion worse confounding

2010-08-26 parašė Aliaska

Nesutikau.

Liepiau palaukti.

O ko laukiu aš pati?

Kodėl taip darau ?

Kodėl, kas kart Tave atstūmus, tai šleikštu gerklėj ? Noris sėst į autobusą, pas Tave ?

Nakties keliu.

Ar tai, ką jaučiu, ar galiu tuo pasitikėti ? Dėl to sulaužyti SAU duotą žodį ?

Žinau, kad Tu man nebūsi TIK LABAI GERAS DRAUGAS.

Žinau, kad ir aš Tau nebūsiu tik LABAI GERAI DRAUGĖ.

Bet bijau prarasti Tave.

Ir viską, ką sakei …

sovols_large.jpg vintage image by camille_crawford

brown eyes.mp3

Rodyk draugams

Bang bang bang, no solution.

2010-08-25 parašė Aliaska

      Ou may Gooood. Ką daryt ? Ką daryt, kai pasimeti tokioje situacijoje, apie kokią svajojai nuo tada, kai pradėjai žiūrėt muilo operas ? Ką daryt, kai atstumi, ko visai nenori atstumti, pasielgi taip, kaip nenori elgtis, galvoji tai, ko NEnori galvoti, nenori nieko suprasti, ir absoliučiai išiungi smegenų veiklą ? Kai pirmąkart iš tiesų visiškai nesupranti, ko TAU reikia ??? Bang bang, happy bang.

Beautiful, Dirty, Rich. mp3

Rodyk draugams

Lašelis prisiminimų ( aš dar sugrįšiu )

2010-08-02 parašė Aliaska

“Velniam snigt, jei ryt ištirps.
Bet snaigės juk taip nemano, tiesa ?
Nes jos baltos. Arba skrieja.
Tarkim, žiūrėdamos į dangų.
O nusileidus … Argi ne visviai ?”

   Tai eilėraštis, kurį kažkada gavau iš vienos nuostabiausių asmenybių, kurias teko pažinti - savo vadovo Rolando. Labai tikiuosi jį kada nors dar sutikti. Įtariu, kad jis jau mane pamiršo - bet aš jo nepamiršiu - ne, ne, ne, niekada.

    Kažkodėl šį eilėraštį prisiminiau grįžusi iš Berčiūnų. Nuostabiausios vietos pasauly po namų ir Čiurlionkės. Kaip pasakė viena tokia, kas pabūna tenai, pririštas Berčiūnuose visam gyvenimui. Ten pažinau dar kelias nuostabias asmenybes - Gintilę, Brigitą, Gretą, Moniką-Marija. Vadovus Andrių ,Mildą, Janiną, Joną. Jie gal mane pamirš- bet aš jų - niekada.

  Labai pasiilgsiu Berčių. Dainų “I’m yours”, ”Aeoroplane”, “Waka waka”. Diskanų. Žaidimų. Tos vienintelės bažnyčios. Netgi ”Žibutės” - namo, kuriame ATSEIT vaidenasi. Visko. Visko, kas mane pakeitė, pakeitė požiūrį į materealinius dalykus. Supratau, ko nevertinau. Gailėjausi to, kas baigėsi. 346 dienos, ir aš vėl ten. Aš dar sugrįšiu. Pažadu.
  

Mano VERO

Rodyk draugams

It’s not fair

2010-07-13 parašė Aliaska

   Kodėl gyvenimas toks nesąžiningas ?
   Nesuprantu.
   Viskas dingsta vos spėjęs atsirasti.
   Viskas baigiasi vos spėjęs prasidėti.
   Išnykti, ir nenorėti nieko, kai supranti, kad nieko nėra amžino
   Kad viskas kada nors baigsis
   Ir mylimo serialo mylimiausias herojus kada nors dings
   Ir draugai kada nors dings
   Ir meilė kada nors baigsis
   Bet vienas dalykas niekada nesibaigs
   Tai ilgesys.

1icqkn.jpg hippie picture by bekkym_
  Ar Tu bent įsivaizduoji, kaip aš Tavęs pasiilgau ?

Rodyk draugams

Leisk sau , arba KOŠMARE, KAS MAN DAROS ♥

2010-07-12 parašė Aliaska

Kas man daros ???

Ankščiau klausiaus tik išrinktinių dainų

Ankščiau nelipau į medį, nes galvojau, kad tai mažvaikiška

Ankščiau buvau pirmūnė

Ankščiau buvau intelektualė

Ankščiau maniau, kad pianino muzika tėra birbalas

Ankščiau buvau BEbaimė

Ankščiau maniau, kad NIEKO nėra tikro

O dabar kone kiekviena mane pravirkdo.

O dabar tik įlipusi į medį jaučiuos arčiau neaprėpiamo dangaus

O dabar per pamokas galvoje tik Tavo žodžiai ir muzika

O dabar teesu mergina, kuri amžinai juokiasi

O dabar manau, kad muzika - dalelytė manęs

O dabar bijau tamsos, aukščio, ir labiausiai, kad Tave prarasiu, kad nebereikšiu nieko

O dabar jau žinau, kad Tu tikras, jūs tikri, tikrai tikrai

Bet nesiskundžiu. Man tai patinka.


 

Labai labai jūsų pasiilgau ,)) {Hug}

Ir dar kai ko. ♥♥♥


P.S. Ugn, atsiprašau, Tavo nuotraukos nedėjau, nes žinau, kad mane nudėtum :DD

Rodyk draugams

I’m falling away. With You ….

2010-06-27 parašė Aliaska

Sapnuoju Tave
Mąstau apie Tave
Tu karaliauji mano mintyse
Ir kūne
Sapnuose vis prisimenu akimirkos žavesį
Ar jis gali būti toks gražus?..
Be Tavęs negali.
Mąstau apie svajones, kurias man kažkada pasakojai
Bet jau seniai supratau, kad tokiose gražiose svajonėse man nėra vietos
Ir nebus.
Mintys…
Tik beviltiškas savęs įtikinėjimas, kad kažkada Tu mane pamilsi
Ir tai vis vien baigiasi ašarų pakalne.
Kaip ir prisiminimai apie tuos Hug’us.
Tai kam to reikia?

Niekada.
Niekada nebandykit įsimylėt.
Neįsileiskit meilės kažkam.
Nes galit nukentėt.
Taip nukentėt, kad nebesinori gyvent…

I’m fallin’ away….
With You.

Rodyk draugams

Miss ‘ma OLDSCHOOL

2010-06-24 parašė Aliaska

    Lietus… Kvepia prisiminimais.

  Apie akimirkas su Tavimi. Su nostalgija prisimenu tuos žvilgsnius; Kai Tu lepteldavai ką nors ne į temą, o aš sukdavau galvą, ką po galais į tokį klausimą atsakyti; Galų gale pirmą mūsų susitikimą - pirmąkart tokios žibančios, nepažystamos akys, arbata, netikėtas Tavo apsilankymas, juokas, o vėliau tik Bitlai, aš ir Tu…
  Apie akimirkas su draugais. Kai Ugnė žiūrėjo “Modigliani” filmą, ir sakė galvojusi, ar aš jį žiūriu; kai Vita užsimerkusi ir besišypsodama kažin ką galvojo bažnyčioje; kai Marija ir juokėsi, ir verkė pasakodama apie savo raudonkelnį Vytautą; kaip su Gabija sedėjome nuošaliame Mc’do suolelyje (Visi buvo susigrūde prie televizoriaus, nes rodė pasaulio futbolo čempionatą) ir aš, pasiėmusi nemažus kiekius maisto, kimšdama pasakojau viską iš eilės kas ant širdies, o ji tik įdėmiai klausėsi, tik kartkartėmis siubtelėjo kolos, ar krimsteldavo Chees’o…
  Apie mokyklos gyvenimą. Kaip Supa man iš istorijos išvedė devynis, ir aš apsiverkiau iš laimės Ugnei ant kaklo; Kaip iš paskutinio muzikos literatūros konrolinio gavau dešimt ir pradėjau šokinėt iš džiaugsmo, Alex burbtelėjo “Gavo dešimt.”; Kaip Pinkis per penktadieninę solfedžio pamoką pareiškė nekantriai laukiantis savaitgalio, nes rodys “Aviuką Šoną”, ir kai visą klasė lūžo iš juoko, jis apsimetė nesuprantąs, kas čia tokio juokingo…

  Damn, pasiilgau savo OLDSCHOOL’O.

                                                               

Rodyk draugams

Tik paprasta mergina

2010-06-14 parašė Aliaska

    Aš niekada nebūsiu tobula - Mano plaukai niekada nebus tobulai sušukuoti, drabužiai tobulai išlyginti, o aš tobulai patrauklių veido bruožų, dėl kurių alps visi vaikinai. Niekada nedirbsiu modeliu - gal mano veidas per smulkus, kojos per trumpos, o gal aš apskritai per žema; nes tai yra kieta.

  
  Aš niekada nebūsiu pakvaišusi maištautoja - nedarysiu visko su atsakymu NE. Nesirengsiu kaip Jimis Hendrixas, ir neklausysiu sunkiojo metalo ; nes tai yra kieta.

  Aš niekada nebūsiu romantikė, nuolatos pasinėrusi į svajas, kuriai nesvarbu, kaip ji atrodo ne tik drabužių ir išvaizdos klausimais. Nebūsiu tokia, kuri visą gyvenimą atiduos menui, pasitaikius progai bėgs uostyt gėlių, ir skaitys sunkias filosofines eses ; nes tai yra kieta.

Aš tik paprasta mergina.

 

Rodyk draugams

Pasaulis su Tavimi (Happy end’as)

2010-06-14 parašė Aliaska

  Stebuklai … Išvystame kalėdų senelį, fėjas, ar dar ką nors. Ne, ne apie šitus kalbu. Stebuklas mano gyvenime mane pagavo - o gal aš pagavau jį. Nes tu pagaliau atskiras nuo jos. Ei, nepyk, kad džiaugiuos dėl to. Bet… paskutinė kliūtis įveikta. Paskutinės akimirkos su Tavimi buvo kaip su įsipareigojusio vaikino - nuo šiol Tu būsi laisvas, kaip ir aš. Dabar akimirkomis galėsiu vis dėl to truputį pažaisti savo žaviomis (O ką ?? Jos nežavios? :DD) akimis. Šiek tiek paflirtuosiu. Bet daugiausiai būsiu švelni. Nes Tu švelnus. Juokinga. Nes Tu juokingas. Miela. Nes Tu mielas. Galėsiu kartu su Tavimi žygiuoti į bandelinę ir be jokios gėdos išteplioti Tavo nosį žemuogių džemu. Galėsiu juoktis laisvai - rodydama visus savo dantis (Taip taip, netgi krūminius), nes galėsiu džiaugtis pasauliu - pasauliu su Tavimi, kuris yra nuostabus. Nes pasaulis be Tavęs ne tik nuobodus - jis neegzistuoja.

            
      P.S. Šitą paveiksliuką pasirinkau dėl to, kad Tu taip pat nešioji vansus :DD

Rodyk draugams

Illegal nostalgia

2010-06-13 parašė Aliaska

   Žvilgtelėjau į laikrodį. Pusė keturių. Miegas neima, nors nusišauk; nes skaudu, velniškai skaudu.  “Fuck it. Forget it.”, kartoju. “Ne, Kotrynut, šįkart Tau nepavyks savęs apgaut. Myli Tu jį, myli…”. Myliu. Tikrai myliu. Ir velniškai pasiilgau Tavo jazminų kvapo, nes taip kvepi Tu. Prisimerkiau keturias vazeles šių gėlių - aha, tarsi padėtų. Kurgi ne. Atsisėdau ant palangės, nors kiekviena mano kūno dalelytė rėkė prieš, because klaikiai bijau aukščio. Bet pasidarė taip gera, nes mano termometro stulpelis rodė 23 laipsnius. Ir prisiminiau vėlgi akimirką, kai abu sedėjom ant palangių. Pagalvojau, jog negali būt, jog nepatinku nors 0,0000000001 procento. Netikiu. Nes Tu… Prie kitų vaikinų tampi kitoks. Pvz, prie Ryčkos mano apmėtei tais nelemtais pienių pumpurais. Ha ha, busted, mažiau ! Na, žinau, kad Tu myli Ją, bet priversk mane patikėt, kad aš Tau NĖ KIEK nepatinku. Gal tai TIK mano išmonė, bet …
    Po šitos malonios minties mane suėmė miegas.

Rodyk draugams

Vieno gyvenimo istorija (c)

2010-06-13 parašė Aliaska

       Ji sėdo autobusan, su Gi de Mopasan knyga “Vieno gyvenimo istorija”. Kelias ilgas, tad skaitė knygą. Šalia prisėdo žavus jaunuolis. Įsispoksojo į merginą. Ji buvo nuostabiai graži, pamanė jis - ilgi juodi plaukai, žalios akys, švelnūs veido bruožai. Mergina pastebėjo,  kad vaikinas ją stebi. Ji atsisuko, ir saldi šypsena išsiveržė iš lūpų - netyčia. Vaikinas atsakė. Paklausė, ar tokią žavią merginą galima pavaišinti kava. Ji sutiko - vaikino neturėjo nuo septynių metų * . Jie pasikalbėjo. Išgėrė “Dangiškų migdolų” kavos iš “Coffee inn”.     Mergina žvilgtelėjo laikrodėlin, ir išsigandusi tarė, jog jai reikia bėgti. Vaikinas tarė jos nepaleisiąs tol, kol ji neduos numerio. Ji nusijuokė, paskubomis padiktavo numerį, ir šoko autobusan. Šyptelėjo, ir pagalvojo, kad jis jai veikiausiai neparašys - niekada nieko nesitikėjo iš vaikinų. Tačiau vos padėjo rankas ant kelių, sulaukė skambučio. “Klausau ? - Nedrąsiai atsiliepė, mat skambino nežinomas numeris” “Labas. Norėjau patikrinti, ar nedavei netikro numerio” “Mergina nusijuokė. “Ne, numeris tikras.” . Ir padėjo ragelį.
       Vakarė vėlgi sulaukė dėmesio : “As net nezinau Tavo vardo …” Ji sutriko. “Mirga. O Tu esi… ?” “Mikas. Just Mikas :D” . Leido jam užbaigti pokalbį, bet šis nedavė ramybės. “Noriu susitikt. NOW”. “Daug nori :D “, atrašė. “Visai ne - as matau, kad sedi ant sofos.” Ir salia Tu gyveni prie jūros. Ir as taip pat. Kartoju - noriu susikt.” Ši pašoko, ir žvilgtelėjo pro langą - ir pamatė Miką. Nusijuokė. “Gerai. Kur ?” “Matai ta suoleli ? Kad po desimt minuciu butum ten, nes mirsiu, jei Taves nepamatysiu.” “Ogogo, koks romantikas…:O Na gerai…”
        Nusileido. Ir jis jau sedėjo ant suolelio. Jie kalbėjosi ligi paryčių. Jis palietė jos ranką. Ji pasižiūrėjo į jo gundomai dideles rudas akis. Ir tarė :
        - Aš TO nedarysiu.
        -Niekada gyvenime to neprašyčiau. YPAČ Tavęs. Negi taip blogai apie mane galvoji ?- Nusijuokė.
        -Atsiprašau, tiesiog… Mano nuomonė apie vyrus nekokia - tėtis mane paliko, kaip man buvo ketveri…
        -Turiu pasakyt, kad buvo didžiausias pasauly šunsnukis, kai paliko tave, nes Tu… -Ir užsikirto.
        Ji jam nusišypsojo. Ir paglostė ilgus nešukuotus plaukus.
        -O aš turiu pasakyt, kad Tu taip pat mieliausias vaikinas pasauly. 
        Jis nedrąsiai atsakė į jos saldžią šypseną.
        Vėliau jie nuėjo prie jūros.

 Kitą rytą ji važiavo nebe viena. O knyga pamiršta gulėjo stalčiuje.

*kai jos kaimynas pareiškė, kad jie tuoksis, ir ši nuolankiai sutiko.

 

Rodyk draugams

Netikiu

2010-06-10 parašė Aliaska

Netikiu pasakomis

Netikiu amžina meile

Netikiu svajonių pildymusi

Bet tikiu Tavimi.

                                                          

Rodyk draugams

Gyvenimas nelaukia - vykis Jį, kol gali.

2010-06-09 parašė Aliaska

   Ji atsisėdo ant palangės. Visuomet žinojo, kad tai kada nors nutiks. Visuomet galvojo, kad jai vis dėl to liko nebe gyventi - viso labo, tik egzistuoti. Nebegalėjo verkti. Nebegalėjo valgyti. Nebegalėjo mylėti. Kaip tuščia jūrų kriauklė - yra, bet nėra. Lyg išnykę 1/2 jos esybės. Per sunku pasidarė kalbėti - o iš Jos žodynėlio išnyko žodžiai, kaip “Smagu, miela, gražu”. Ne, neišnyko, verčiau neteko prasmės. Užsirūkė cigaretę - žinojo, kad blogai, bet jai jau buvo “The same”. O jei ir numirti, tai kad kuo greičiau, ir be skausmo.
    Ji žiūrėjo siaubo filmus, kad tai sukeltu baimę.
    Ji bandė Virkdytis, kad tai jai sukeltu liūdesį.
    Bet nieko. Nieko, viskas išnyko, išskrido kartu su Jo pasauliu, kartu su Juo… O, kad greičiau Ji numirtu. Kad greičiau šitas šūdas baigtųsi. Gyvenime jokios prasmės - she’s gone.
    Gal, jei Jis būtų gyvas, gal viskas būtų kitaip, viskas…
    O, tos dienos, kai Jis jausdavos gerai, kai jie kartu galvojo praleisti visą likusį gyvenimą, o ne tik tas 3 nuostabiausias savaites kartu, why, why ne daugiau ?…  Jie galvojo susituokti, netgi turėti vaikų… Bet Jis mirė. Kodėl ? Kodėl ne Ji? Kodėl tas vėžys įsigyveno į Jį ? Ar negalima buvo bent kiek palaukti ?…
    Bet Ji suprato - Gyvenimas nelaukia. Ir Jis tvarko viską pagal save, o ne, deje, kaip Tau norėtusi. O Jis ir buvo su Ja - iki gyvenimo galo.
    Staiga cigaretę užgesino ašara.
                       
                            

Rodyk draugams

Chuck it ! He’s mine !

2010-06-09 parašė Aliaska

Ne, viskas brangieji.

Man užteks.

Užteks visada būti antra, nuo darželio laikų.

Visada laimėdavo Jos.

Nešdavo auklėtojos paltą Jos.

Mokytojų numylėtinės buvo Jos.

Gražios, mielos, ir visuomet vyresnės.

Nieko prieš Jus neturiu - tiesiog atsibodo būt antraeile.

Nepyk, L, bet J mano.

Užtenka.

Per daug verkiau aš dėl Jo.

Per daug myliu, kad paleisčiau.

Ir už Jį kovosiu.

Kiek mokėsiu, ir kiek nemokėsiu.

Nes dėl Juo galiu viską.

Aišku?

VISKĄ.

Amen. (sun) (c)

                                                 ixe734.jpg picture by bekkym_

Rodyk draugams

(NE)atsitiktinai, arba brangiausi pasauly laiptai

2010-06-09 parašė Aliaska

  -Vakar buvau bažnyčioje.
  -Aaa..-Nutęsė Ji, nes nebuvo itin pamaldi.
  -Ir tai taip gera.
  -Jo jo. Ir aš pasakiau Karoliui “Viskas baigta.” O jis man atšovė, kad “Aš pirmas viską baigiau.” Aš pasakiau “Nė velnio. ” O jis tada pasakė “Užsičiaupk, durne Tu.” O aš pasakiau “Neaiškink.” . Bet svarbiausia : vakar Gertas man parašė “Būkim pora ?”, o aš atrašiau “Aišku, kad ne.Tu man nepatinki.”…
  O aš galvojau. Galvojau apie Tavo žvilgsnį per paskutinį mūsų susitikimą. Ir nuo jo man pasidarydavo karšta. Taip gera… Kai Tu pasakojai apie tuos savo “Žvaigždių karus”. Ši tema tikrai įdomi, bet negalėjau žiūrėti Tau į akis, supranti, neišeina… Ir aš niekada gyvenime netikėjau likimu. Niekada netikėjau meile. Netikėjau pasakomis. Bet kažkokia dalelytė manyje rėkia, kad neatsitiktinai mes tą Gegužės dieną susipažinom. Neatsitiktinai aš Tave tada sutikau prie laiptų. Neatsitiktinai Tu užvedei kalbą apie Poterius ir torentus. Neatsitiktinai aš Tave įsimylėjau. Nes gyvenime nebūna atsitiktinumų. Nebūna. Kiekvienas, kad ir mažiausias tos akimirkos aspektas yra neatsiktinai. Jis kažką reiškia - sukuria kažkokią atmosferą. Kad ir aš pati neįsivaizdavau, kiek Tu man kažkada reikši. Kiek man reikš tavo anekdotai. Baeriai. O juk aš Tave įsimylėjau, kai Tu mane apkabinai - taip nuoširdžiai - ne simboliškai.
  -Ir tada aš Justui pasakiau, kad atsiknistų, ir Jaunius toks priėjo, ir sako Justui : Maždaug “Kokios problemos ?”Ir aš tada…
  -Auste, aš turiu bėgt. Pasikalbėsim kitą kartą, buvo labai įdomu, ir taip toliau.
  Austė nustebusi lyg ir ruošės protestuot, bet aš jai pasakiau “Ne dabar”. Ir pasileidau į mokyklą kiek kojos leido. Bėgau kokias geras penkiolika minučių. Iki tos vietos, kur mes susitikom, ir kur Tave įsimylėjau. atsisėdau ant tų laiptų, ir parašiau mamai, kad būsiu 21,00 h, nors buvo, berods, apie 19h. Mama skambino, bet neatsiliepiau. Nes buvau tik aš ir Tu. Tik aš ir Tu.
  Ir vėl nejučia pravirkau kartodama “Visai aš nepareiginga” …
                                          
                                                         

Rodyk draugams

Bijau.

2010-06-08 parašė Aliaska

Susirašinėjom, ir staiga Tu pasakei, kad turi tos dienos nuotraukų, ir gali atsiūsti. Aš džiugiai sutikau. Ir nekantriai laukiau nuotraukų. Bet kai atidariau… Netyčia. Netyčia buvo Jo nuotrauka. Ir juokas taip pat nejučia virto į verksmą… Ir verkiau, ir juokiaus kartu. Ir buvo taip … Nežinau, gera ar bloga, po galais. Blem, supratau, kad myliu Tave visa esybe, nepalikdama vietos niekam kitam. Ir dar ta nuotrauka … Kur mes apmėtėm tą vargšą senuką vinimis. Aš … Tiesiog daugiau nebegaliu. Tas jausmas veda iš proto. Kai kada galvoju, kad man reikėtų tau šitą pasakyti. Bet bijau. Bijau tą sugadinti. Bijau dėl Tavęs. O galgi pasakydama tikiuos kažko iš tavęs. Bet negaliu tikėtis. Laikas nusiimti tuos rožinius akinius, ir suprasti, kad gyvenime Tu visad būsi mano draugas, ne daugiau. Laikas suagt, mažyt.
                              
                                                                                                                         

Rodyk draugams

Ar kada pagalvojai??

2010-06-08 parašė Aliaska

 Ar kada pagalvojai, kaip kvepia meilė ?

 Ar kada pagalvojai, kokios spalvos yra amžinybė ?

 Ar kada pagalvojai, kam skirta yra tamsa ? 

 Ar kada pagalvojai, kur iškeliauja vėlės ?

Ar kada pagalvojai, kokio dydžio yra visata ?

 

 
 Aš galvoju, kad meilė kvepia jazminais ir lietumi.

 Aš galvoju, kad amžinybė yra mėlyna.

 Aš galvoju, kad tamsa yra skirta tam, kad egzistuotu šviesa.

 Aš galvoju, kad vėlės niekur neiškeliauja - kad tam tikra jų dalis lieka su mumis - mūsų širdyse, ar tiesiog esybėje.

 Tik niekaip negaliu sugalvoti, kokio dydžio yra visata. 

                                                   

Rodyk draugams

Lietus arba My dreams come true

2010-06-08 parašė Aliaska

  -Laabas . - Ištarei Tu.
  -Labas . - Nusišypsojau.
  -Ką veiki mokykloj ?
  -Aj, istros pamoka viena. Aišku, Supa, jinai jau geriau nusišaus, negu mus paleis. Tai vat, dėl vienos ir važiuoju. - Susiraukiau.
  -Kokia Tu pareiginga ! - Nusijuokei Tu.
  -Ar aš ?? - Pyktelėjau.
  -Būtent. - Blykstelėjo kažkoks saulės šešėlis Tavo akyse. Ir akys šypsojosi - matyt, Tau patiko, kad gali vesti mane iš proto su sakiniu “Kokia Tu pareiginga”.
  - O Tu ką veiki ?
  -Ai, atėjau pažiūrėt, yra šiandien konsultacijos, ar ne. 
  -Aiškuu… Nori šokolado ? - pasiūliau.
  -Ai, ne. Paskiau yra galimybė, kad kur nors po krūmeliu išvemsiu. Žiūrėk, lyja ! - Nudžiugai.
  -Tau patinka lietus ?? -Išsižiojau.
  -Jo… -Pakratei galvą : )
  -Man irgi… Esi antras žmogus, kuriam jis patinka !
  -Ehh… Gers , - Nusišypsojai. 
  -Man jau šiek tiek šaltoka, aš jau turbūt… Eisiu. - Man iš tiesų buvo šaltoka, nes lyjo Gegužės viduryje, ir buvo, ko gera, dar tik 12 laipsnių, ir dar pūtė šaltas vėjas.
  -Na, tai eik… Nesušalk tik… - Paskutinius žodžius tarei murmėdamas su neįtikėtinu švelnumu.
  -Gerai.. Iki.
 
     Muistemės geras penkias minutes, kol sugalvojome kokiu būdu atsisveikinti. Na, ir atsisveikindami mes apsikabinome. Tai buvo kažkas išsvajoto - jautriausias, mieliausias ir švelniausias pasauly vaikinas mane apkabino lietuje. Ir tai nebuvo kažkoks sekundės rankų suglaudimas - Jis mane apkabino mane stipriai, ir palaikė savo glėbije dar kelias minutes.
 

Tada aš Tave įsimylėjau.

                                                                   girlflowers-1.jpg flowers picture by bekkym_

Rodyk draugams

O aš tokia.

2010-06-04 parašė Aliaska

O man patinka įsimylėt “Iki negalėjimo”; Išleisti visus pinigus saldainiams; Kalbėti pilna burna; Garsiai juoktis iš absoliučiai nejuokingų dalykų. Ir galit galvot, ką tik tai norit. bet aš tokia - keista lengvabūdė.

                                                              

Rodyk draugams

Paryžius niekada nesibaigia.

2010-06-04 parašė Aliaska

Tik ten nuvažiavus jauti.
Jauti, kas tvyro ten.
Ten tiesiog dvelkia bohemišku gyvenimu, kuris pinasi su aukštuomenės damų kvepalais.
Kažkoks “Ūžt” po krūtine.
Burnoje pasidaro saldu, ir jauti, kad
Paryžius skverbiasi į tavo venas.
Įauga į kraują.

Paryžiaus niekada negana-niekada per daug. Nes paryžius niekada nesibaigia.

P.S. Pavadinimą, ir kelias eilutes “pasiskolinau” iš Ernesto Hemingvėjaus. Jis mane ir įkvėpė parašyt šitą neaiškų marmalą apie Paryžių.

                                                            

Rodyk draugams

P A Ž A D A S L A U Ž Y M U I

2010-06-04 parašė Aliaska

  Aš neversiu Tavęs mane pamilti.

  Bet norėčiau.

  Aš nebučiuosiu Tavęs.
    
  Bet norėčiau.

  Aš neviliosiu Tavęs.
 
  Bet norėčiau. 

O juoksiuos.
Šypsosiuos.
Apgaudinėsiu save, kad Tu mane myli, o jos - ne.
Apgaudinėsiu Tave, kad man patinka Tavo geriausias draugas.(Damn, sėkmės, tegul visi taip ir mano !!!)
Bet visada galiu duoti gerą hug’ą
Ir gali būti, labai gali būti, kad vieną kartą aš neištversiu, nesusilaikysiu, ir išrėksiu.

  Myliu Tavee !!!
  Myliu Tavo šypseną !!!
  Myliu Tavo vaikiškumą !!!
  Myliu Tavo garbanas, kurias Tu, vėpla paskutinis, nusikirpai !!!
  Myliu Tavo žargoną, kokį Tu vienas tik moki !!!
  Myliu Tavo dainas, kurias kuri su gitara !!!
  Myliu Tavo eiles, kurios yra nevykusios, kaip ir šitos !!!
  Myliu Tavo diiiidelę nosį !!!
  Myliu Tavo nusišnekėjimus !!!
  Myliu Tavo labai lėtą reakciją !!!
  Myliu Tavo pilkai žalias akis, kurios gražiausios pasauly !!!
 
     MYLIU TAVE VISĄ VISĄ VISĄ !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

 
Atsiprašau, kad ankščiau nepasakiau - nes, galbūt, per daug, arba per mažai mylėjau.
  Bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad negaliu be Tavęs.
                                  
      Damn, negaliu, negaliu, negaliu !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
                                    
                                                               

Rodyk draugams

Būk laimingas

2010-05-26 parašė Aliaska

    Šypsausi Tau. Tu šypsaisi man. Mėtai į mane pienių pumpurus, į plaukus painioji kaštono žiedus. Aš juokiuosi. Juokiesi ir Tu. Kai laikas išsiskirti, nuliūstu; Nuliūsti ir Tu. Bet tavo veidą pakeičia šypsena : sakai, jog rytoj būsi mokykloje. Ir pamataruoji galvą su juokingai besiplaikstančiomis garbanėlėmis. Šis gestas priklauso tik Tau, kai sugalvoji kokią idėją. Aš jau šypsaus, ir džiaugiuosi nekaltomis akimirkomis prisiglausti prie tavęs. Klausytis tavo juoko, ar paprastos kalbėsenos. Žiūrėti į Tavo akis. Mylėti Tave taip, kaip jokio kito.
     Bet kai pasislepiu kokioje nors nevykusioje slėptuvėje, pvz tamsiausioje gatvelėje, o galgi net po antklode, mano veidu bėga niagaros kriokliai . Šiaip verkiu retai, bet pastaruoju metu tai mano “feiva” užsiėmimas.
    Nes žinau, kad Tu myli ją labiausiai pasauly. Ir aš net nemanau, net negalvoju, kaip visą tai sugriauti . Nes myliu tave. Nes esi mano mylimiausias žmogus pasauly . Nes aš laiminga, kai laimingas Tu.

Rodyk draugams